„Kai gerbsime darbuotojus, darbo jėgos netrūks“

Prieš savaitę sušauktame Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė pateikė informaciją apie socialinio draudimo situaciją mūsų rajone. Reikia pastebėti, kad ne visiems politikams patiko, kai buvo pradėti mėtyti akmenėliai į kai kurių įmonių daržą.

Kaip pasakojo L. Nagienė, praėjusiais metais apdraustųjų sumažėjo, o draudėjų skaičius šiek tiek augo. Tai, ko gero, susiję su tuo, kad daugiau asmenų pradėjo dirbti pagal individualios veiklos pažymėjimą, o ne įkūrę individualią įmonę.
Plungės rajono savivaldybėje galima išskirti keletą įmonių, kuriose yra daugiausia mokesčių mokėtojų (darbuotojų): UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, UAB „Mirosta“, UAB „Litnaglis“, UAB „Plungės šaltis“, UAB „Vičiūnai ir partneriai“, UAB „Baltic food partners“, neseniai veiklą pradėjusi UAB „Technoexport storage LT“. Tačiau, anot pranešėjos, žvelgiant į skaičius kelia nerimą tai, kad, palyginti su, pavyzdžiui, Mažeikių ar Akmenės rajonų savivaldybėmis, minėtosiose įmonėse vidutinis darbo užmokestis nėra didelis. AB „Orlen Lietuva“ (buvusi „Mažeikių nafta“) jis siekia daugiau kaip 2 000 eurų. L. Nagienė tuoj pat pridūrė, kad vidurkio nekelia vadovų algos, nes mokesčius jie moka Lenkijoje ir Lietuvos sistemoje nefigūruoja. AB „Kalcitas“ Akmenėje vidutinė alga yra beveik 2 000 eurų.
„Sodros“ Mažeikių skyriaus vadovė negailėjo pagyrų naujajai bendrovei „Technoexport storage LT“, kurioje vidutinis atlyginimas 2016-aisiais buvo daugiau nei 1 300 eurų. Tačiau „Plungės šaltyje“, „Plungės kooperatinėje prekyboje“ jis siekia šiek tiek daugiau kaip 500 eurų, o „Vičiūnuose ir partneriuose“ – truputį per 600 eurų. „Manau, kad pastarosios bendrovės turėtų pagalvoti apie didesnį darbuotojų atlyginimą. Mes jo dydį siejame ir su dirbančių žmonių kaita. Pastebime, kad tose bendrovėse, kuriose algos mažos, darbuotojų kaita didelė“, – akcentavo pranešėja.
L. Nagienė mano, kad darbdavių kalbos apie darbo jėgos stygių kartais neadekvačios. „Kai gerbsime darbuotojus, darbo jėgos netrūks“, – akcentavo ji.
Pranešėja atkreipė dėmesį, kad trisdešimtyje Plungės rajono įmonių dešimt ir daugiau procentų darbuotojų negavo minimalios algos. Pernai mažiau nei MMA rajone uždirbo 176 žmonės.
Prie anksčiau minėtųjų nedidelį vidutinį darbo užmokestį mokančių bendrovių L. Nagienė grįžo kalbėdama apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Jų skaičių padalijus iš dirbančių žmonių skaičiaus vaizdelis nekoks: „Plungės šalčio“ vienas darbuotojas 5,3 karto galėjo gauti nedarbingumo pažymėjimą, „Vičiūnų ir partnerių“, – 5,7 karto, „Plungės kooperatinės prekybos“, „Baltic food partners“ – daugiau kaip 5 kartus. „Kur atlyginimai didesni, ten ir žmonės serga mažiau“, – reziumavo viešnia.
Kadangi gana dažnai buvo linksniuojama bendrovė „Vičiūnai ir partneriai“, tarybos narys Liudas Skierus išsakė nuomonę, kad lyginti skirtingų sričių įmones ne visai teisinga. Anot jo, „Vičiūnai ir partneriai“ žuvies perdirbimo srityje yra lyderiai. Be to, darbo užmokesčio dydį lemia tai, kad dirba daug nekvalifikuotų darbuotojų. „Bet kai vienas žmogus suserga, jo darbą kitas padaro, tad gal reikėtų pasvarstyti ir apie algos didinimą?“ – neatlyžo L. Nagienė ir pasiūlė politikui kada nors susitikti ir padiskutuoti šia tema išsamiau.