Ne per seniausiai Rietavo savivaldybė minėjo savo veiklos dešimtmetį. Kaip matyti, nepriklausomybės nuo Plungės metai miestui tikrai nepakenkė – Rietavas akivaizdžiai pagražėjo, čia nuolat vyksta daug renginių. Ar iš tiesų viskas taip gerai? Apie tai, kaip šiandien sekasi Rietavui, kalbėjomės su miesto seniūnijos seniūnu Jurgiu Baltrimu.
– Šiltasis metų sezonas daugeliui buvo ilgai lauktas. Kokiomis nuotaikomis jį pasitiko Rietavas?
– Žiemą išgyvenome pakankamai normaliai. Problemų aišku kildavo, bet juk viskas sutvarkoma. Miesto gatves prižiūrėjome, valėme patys ir, drįsčiau pastebėti, tai darėme nė kiek ne blogiau negu kokia samdyta firma.
Puikiai pavyko akcija „Darom“, į kurią, kaip ir pernai, įsitraukė daug savo miestui neabejingų rietaviškių. Man gražu, kai gyventojai, bendruomenė visi kartu imasi tokio pobūdžio veiklos.
– Tai miesto bendruomenę apibūdintumėte kaip pakankamai aktyvią?
– Matot, kaip yra… Rietavas nedidelis, bet jau turi tikro miesto požymių. Nėra taip, kad visi vienas kitą pažįsta. Tačiau pripažinsiu, pas mus aktyviai vykdoma kultūrinė veikla. Smagu, kad turim jauną ir iniciatyvų kultūros centro direktorių. Jis grynakraujis rietaviškis, todėl daugiau šansų, kad liks Rietave, neišvažiuos gyventi į didmiestį.
– Rietavo savivaldybei jau 10 metų. Ar nepriklausomybė išėjo į naudą?
– Nepriklausomybė nuo Plungės rajono vienareikšmiškai – teigiama. Atskiras biudžetas, kiti dalykai… Žmonės „čia pat“ kur kas geriau mato, ko reikia miestui.
– Kokias išskirtumėte pagrindines seniūnijos gyventojų problemas? Kuo labiausiai skundžiamasi?
– Labai didelių bėdų kaip ir nėra. Tiesa, gerokai padaugėjo socialinių problemų, ypač išaugo socialiai remtinų žmonių skaičius. Pašalpų gavėjų kuo toliau, tuo daugiau, tad neaišku, kiek čia mums tų pinigų užteks. Apskritai Rietave socialinė sritis viena opiausių. Smarkiai smukęs pragyvenimo lygis. Turim apie 30 socialinių būstų, kurių gyventojai tampa nemokūs. Suprantame – kai kurie žmonės pinigų tikrai neturi, tačiau kiti sukčiauja. Žinome ne vieną atvejį, kai būsto šeimininkai išlekia uždarbiauti į užsienį, butas lieka tuščias, o mokesčiai, kurių mokėti niekas nežada, plaukia. Žmonėms, aišku, sunku. Juk žinot tą posakį apie šunį? Sako, ir „lenciūgą“ sutrumpino, ir lakalinę patraukė… Alga maža, mokesčiai milžiniški.
Iš tikrųjų, nemažai laiko „suėda“ visokiausi kaimynų nesutarimai. Dar viena bėda – mūsų seniūnija sensta. Ypač liūdna, kad smarkiai sumažėjo gimstamumas, išaugo mirtingumas. Daug žmonių pasirinko užsienį. Nors šiaip pastebiu aplink Rietavą dygstantį vieną kitą namuką – kuriasi jaunos šeimos, kurios, tikėtina, jau ir liks Rietave ilgam.
– Ar didelis Rietave nedarbas?
– Įmonės po truputį atsigauna, įdarbina žmones. Nedarbas šiek tiek sumažėjo. Daugelį įdarbina pagal darbo biržos vykdomas programas. Žmonės nesiginčydami eina dirbti visuomenei naudingų darbų. Maniau, kad dėl to bus problemų, bet tvarka priimta geranoriškai.
– Finansavimo problemos šiandien daugeliui aktualios. Kaip susitvarko Rietavas?
– Lyginant su pernai, finansavimas sumažėjo daugiau nei 20 procentų. Bet kažkaip sukamės. Šiemet pamačiau – mūsų investicijos į kelių infrastruktūrą duoda grąžą. Mano nuomone, duobių lyginimas – pinigų skandinimas. Kasmet tam samdydavome darbininkus, mokėdavome milžiniškus pinigus. Anksčiau Žemaičių, Žalioji gatvės būdavo tiesiog beviltiškos, o dabar jokių problemų nėra. Jau geriau tas sutaupytas lėšas kam kitam paskirti. Reikia iškart daryti „tropniai“, kitaip gero rezultato neturėsi.
Dar turim paruošti vietą naujoms Rietavo kapinėms, tai irgi nemažų lėšų reikalauja. O laikas spaudžia.
– Ateities planai?
– Mūsų planai tampriai siejasi su Savivaldybe. Gerokai pajudėjusi kelių infrastruktūra, tačiau darbų dar yra, planų – taip pat. Štai tuoj prasidės buvusios karietinės renovavimo darbai, vykdomas Nemuno žemupio vandentvarkos projektas. Net ir sunkiais laikais gyvenimas nesustoja.
