Na, kaip čia neprisiminus patarlės, kad šiluma kaulų nelaužo. Būna ir kitaip. Šiomis dienomis kavinukėje viena ausimi nugirdau gana linksmą istoriją. Sakoma, kad visi karai – dėl moterų arba pinigų. Nieko panašaus. Konfliktas kilo dėl alaus butelio. O buvo neva taip. Viename kabinete dirbę kolegos, leipdami nuo protą temdančio trisdešimties laipsnių karščio, sumąstė patyliukais atsigaivinti šaltu alučiu. Žinia, darbe negalima, bet surizikavo: nusipirko po porą butelaičių ir, laukdami, kol nebus boso, juos priglaudė šaldytuve. Po kurio laiko pasakotojas esą pastebėjo, kad kolega kažką spaudžia tarp kojų. „Pasirodo, anas rupūžė alumi aušino savo k..! Įsivaizduoji? Vos neužmušiau žalčio!“ – putojosi „nukentėjusysis“, pašnairavęs į mane. Bandžiau nutaisyti rimtą miną – nieko nematau, nieko negirdžiu, bet jis prislopino balsą ir istorijos pabaigos nebenugirdau, tačiau pagal tai, kaip jis skeryčiojosi, supratau, kad vos nekilo trečiasis pasaulinis karas.
Tačiau kartais karštis būna tik į gera. Štai praėjusį savaitgalį Plateliuose vykusiame 33-ajame plaukimo maratone dalyvavo rekordinis plaukikų skaičius – kone du šimtai. Vieniems sekėsi geriau, kitiems blogiau, bet ežero bangose atsigaivino visi.
O štai Rusijai šaltu dušu tapo galimybė netekti apie 50 mlrd. JAV dolerių (128,5 mlrd. Lt). Būtent tiek, kaip rašo „Lietuvos rytas“, Nuolatinio arbitražo teismas Nyderlanduose priteisė, kad Maskva, kaip kompensaciją, sumokėtų Rusijos nusavintos naftos bendrovės „Juka“ akcininkams. Pagalvojau, kad ir pernai į laisvę išleistam „Jukos“ valdytojui M. Chodorkovskiui turėtų nubyrėti. Tačiau jis, džiaugdamasis dėl tokio arbitražo sprendimo, pabrėžė nepretenduojantis į jokią finansinę naudą iš kompensacijos.
Tiesa, ir mūsų šalyje problemų nestinga. Bene sudėtingiausia situacija – dėl kiaulių maro protrūkio Ignalinoje. Siekiant izoliuoti užkrato zoną, į pagalbą pasitelkta netgi kariuomenė. Smulkiuosius kiaulių augintojus ypač gąsdina kalbos, kad gali reikėti išskersti visas šalies knisliukes. Kokia Lietuva be lašinių? „Neduok, dieve, tokios bėdos ant mūsų galvos“, – rypauja jie, baksnodami pirštu į medžiotojus, kurie, kaip buvo valdžios nurodyta, neišpyškino šernų. Na, o šie irgi vartosi – neva šaudėm šaudėm. Kai kur, kaip rašoma straipsnyje, paguldė net du kartus daugiau nei jų būta toje teritorijoje. Ak, jau tas lietuvaičių apsukrumas, kai kvepia pinigėliais. Beje, kartais jis ir koją pakiša.
Štai vienas 46-erių vilnietis pragyvenimui užsidirbdavo, imituodamas pėsčiųjų perėjoje avarijas: vos automobilis pajuda, jis tik šast po ratais ir aimanuoja, kol vairuotojas pasiūlo atlygį. Bet, kaip sakoma, „užsirovė“. Dėl panašių nusikaltimų jis buvo teisiamas 12-ąjį kartą. Sėdo kone dviem metams. Dabar maitinsime jį visi.
