Rūtos ir Algimanto Milių, gyvenančių Vingio gatvėje, Rietave, namų valda šiemet savivaldybėje pelnė gražiausios ir tvarkingiausios miesto sodybos nominaciją. Šis apdovanojimas sutuoktiniams atitenka ne pirmą kartą, nes savo sklypą puoselėja su meile ir išmanymu.
Pedagogė Rūta ir mechanikas Algimantas sutiko praverti žurnalistams savo namų duris ir skirti valandėlę brangaus laiko pasikalbėti apie meilę grožiui, pasirinktoms profesijoms ir gyvenimą…
2017-ieji sutuoktiniams Miliams – ypatingi. Jie pažymėti svarbiais įvykiais ir net keliomis sukaktimis. Šį rugsėjį R. Milienė, suskambus mokykliniam skambučiui, nevažiavo į Žadvainių pagrindinę mokyklą ir neįsisuko į naujų mokslo metų pradžios šurmulį, kaip tai darė keturiasdešimt dvejus savo gyvenimo metus. Moteris, nusprendusi, kad jau atėjo laikas atsisveikinti su mėgstamu darbu, užvėrė mokyklos duris. Iš sava tapusios bendruomenės technologijų ir etikos mokytoja išėjo nešina pilna kraite gražiausių prisiminimų apie kolegas, mokinius ir auklėtinius.
Profesine sukaktimi pažymėta ir A. Miliaus darbinė veikla. Šiemet suėjo 40 metų, kai vyras dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Plungės lagūna“.
Tačiau viena data jiedviem svarbesnė už visas kitas. Lapkričio pradžioje vyras ir žmona minės santuokos 40-metį. Bendrame kelyje užauginti du vaikai – Rietave gyvenantis sūnus Vytautas ir Vilniuje įsikūrusi dukra Remigija, sulaukta trijų anūkų.
Šios darnios šeimos istorija prasidėjo aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai rietaviškė Rūta susipažino su Rietavo žemės ūkio technikume mechanikos mokslus kremtančiu skuodiškiu Algimantu. Susituokė pora 1977-aisiais, kai abu jau buvo įgiję specialybes. Netrukus ėmėsi naujo namo statybos. 1981 metais jauna šeima kartu su Rūtos tėvais apsigyveno Vingio gatvėje: vyresnieji – pirmame, jaunesnieji – antrame mūrinuko aukšte.
Kaip pamena R. Milienė, vos įsikūrus pradėta rūpintis ir namą juosiančio sklypo tvarkymu. „Mama labai mylėjo rožes. Lengva buvo jos ranka, mokėjo įnoringas gėles ir dauginti, ir prižiūrėti. Tad naujoje sodyboje greitai atsirado rožynas. Nusprendusios sklype pasisodinti visžalių augalų, pirkti jų autobusu važiavome į Klaipėdos turgų. Dar ir dabar yra išlikę pirmieji mūsų pasodinti dekoratyviniai kadagiai. Rožių dėl jų reiklumo vėliau atsisakėme. Buvo laikas, kai į sklypą vilkte vilkau daugiametes gėles. Visų reikėjo, visoms užteko vietos, o vėliau… pajutau, kad jų nebenoriu“, – pasakojo rietaviškė.
Dabar Milių sodyboje vyrauja visžaliai augalai, kurie ir žiemą, ir vasarą vienodai gražūs. Per kelias dešimtis puoselėjimo metų sklypo zonos visiškai susiformavo, kiekvienas krūmelis, medelis ar jų kompozicijos, kaip ir mažosios architektūros elementai, turi savo vietą. Tačiau, kaip sakė A. Milius, turguje atsiradus kokiam naujam, įdomesniam augalui, jis būtinai parkeliauja ir į Vingio gatvę. Tuo labiau kad kai kuriuos nusenusius augalus jau tenka keisti naujais.
Sutuoktiniai teigė, kad madų ir garbės jiedu nesivaiko. Tvarkosi taip, kaip patiems atrodo gražu. Jeigu sulaukia ir kokio įvertinimo – malonu. Pirmą kartą gražiausios miesto sodybos nominacija jiems buvo įteikta 2011 metais. Kaip Rūta mena, anuomet žmonės dar tiek daug dėmesio aplinkos tvarkymui neskirdavo, kaip dabar. Palaipsniui vieni užsikrėtė nuo kitų, tad Rietave sunkiau apsileidėlių surasti, nes dauguma sodybų prižiūrėtos.
Miliai sklype praleistų valandų net darbu nevadina. „Koks čia darbas? Tikra atgaiva, kai, parėjus iš darbų, galima suleisti rankas į žemę, pabūti ramybėje. Esame su vyru abu panašūs – nemėgstame lakstyti, geriausiai pailsime namuose. Tad ir sukinėjamės dviese. Vyro rankose darbai tirpte tirpsta. Viskas, ką matote, jo padaryta: durys, kolektorius, fontanėlis. Jis pats išgrindė kiemą, įrengė tvorą, pats apšiltino ir renovavo gyvenamąjį pastatą. Mums nereikia svetimų žmonių darbui samdyti“, – gyrė auksines vyro rankas žmona.
Ne mažiau darbšti ir gabi pati Rūta. Anksčiau garsėjusi kaip tautodailininkė audėja, dabar, nors ir nebeaudžia, tuščiomis rankomis vakarais nesėdi. Moteris siuvinėja paveikslus, mezga, neria vąšeliu, daro papuošalus.
Kaip pokalbyje vienas kitą papildydami, taip ir gyvenime vienas kitą palaikydami sutuoktiniai su meile ir šiluma puoselėja savo seniai susuktą lizdą. „Kad tik būtų sveikatos“, – baigiant pokalbį tarsteli šeimininkė. To jiems ir palinkėsime artėjant rudens darganoms.
