Nors mokyklų kolektyvus vis rečiau papildo nauji pedagogai, Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija gali pelnytai džiaugtis radusi du jaunus – ne tiek amžiumi, kiek darbo patirtimi – mokytojus. „Abu labai ilgai prašyti, kol priprašyti. Labai džiaugiamės, kad sutiko. Lengvai įsiliejo į kolektyvą, rado bendrą kalbą ir su vaikais, ir su kolegomis. Abu aktyvūs Alsėdžių bendruomenės nariai“, – šitaip apie juos kalba gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Gramalienė. Kas jie? Andrius Kasmauskas ir Asta Vaitkienė. A. Kasmauskas 5–8 klasių mokinius moko matematikos, A. Vaitkienė 5–6 klasėms veda gamtos, 8–12 klasėms – chemijos pamokas.
Į pedagogiką pastūmėjo aplinkybės
Kadangi tik pradeda pedagogo karjerą, A. Kasmauskas paprašė, kad jam paskirtų mažesniąsias klases, kad nereikėtų dirbti su tais, kurie ruošiasi egzaminams. „Kai pats kartu su mokiniais turi šio to pasimokyti, vyresniųjų imti negali. Visos didžiosios klasės liko kolegei, kuri mokykloje dirba seniau“, – paaiškino vyras.
Beje, įdomu tai, kad A. Kasmauskas, nors ir baigęs taikomosios matematikos studijas, pedagogo kvalifikaciją dar turės įgyti. Iki šiol vyras užsiėmė verslu. Priešingai nei kolega, A. Vaitkienė pedagogikos mokslus yra baigusi, bet taip pat nedirbusi mokytoja. Tad kas atviliojo į mokyklą?
„Pedagogika buvo atsarginis variantas, tačiau jo ėmiausi anksčiau, nei tikėjausi. O paskatino aplinkybės. Turėjau verslą ir šiek tiek dar juo užsiimu. Prasidėjus krizėms ir mažėjant žmonių poreikiams atsirado daugiau laiko, tuo pat metu paskelbta apie laisvą mokytojo vietą šioje gimnazijoje. Puiku, kad nesu vienintelis matematikos mokytojas, turiu kolegę, su kuria galiu pasikonsultuoti. Visa tai lėmė, kad atsidūriau čia“, – pasakojo A. Kasmauskas.
Baigusi chemijos mokslų studijas Vilniaus universitete, A. Vaitkienė dirbo laboratorijoje, ir, jos žodžiais tariant, pedagoginio darbo planuose visai nebuvo. „Būdama motinystės atostogose turėjau laisvo laiko. Tuometinis gimnazijos direktorius Leonas Mockūnas paklausė: „Ar nenorėtum būti mokytoja?“ Po 1,5 metų ištęstinių studijų tapau pedagoge. Šioje mokykloje atlikau praktiką, tačiau pedagoginė karjera tuo ir baigėsi, toliau dirbau laboratorijoje. Bet susiklostė taip, jog iš darbo išėjo chemijos mokytoja, tad mane ir prisikalbino. Sako: „Baigei mokslus, tai ir panaudok juos“, – prisiminė moteris.
Tiesa, A. Vaitkienę mokiniai ir kolegos pažįsta nuo pavasario. „Labai geras sprendimas buvo darbą pradėti baigiantis mokslo metams – rugsėjis man jau visai kitoks. Anksčiau susipažinau su vaikais, ir jie mane jau pažįsta“, – tvirtino mokytoja.
Pirmieji iššūkiai
Praėjo pirmas mokslo metų mėnuo, tad pasidomėjome, su kokiais iššūkiais susidūrė pradedantieji mokytojai.
A. Kasmauskas sakė, kad didžiausias iššūkis – rasti bendrą kalbą su moksleiviais. Juk niekam ne paslaptis, kad naujam mokytojui tenka įveikti vaikų patikrinimą, t. y. kur baigiasi pedagogo kantrybė, kiek jis griežtas, reiklus ar, priešingai, atlaidus. Mokytojo įsitikinimu, šį patikrinimą jis jau įveikė.
„Pražilti daugiau nepražilau. Kadangi jau turiu šiokios tokios gyvenimo patirties, daug ką galiu paremti faktais iš kasdienybės. Su tais, kurie turi gebėjimų, kurių šeimose požiūris į mokymąsi atsakingas, kalba daug paprastesnė. Sunkiau susitarti su tais, kurių pozicija – man mokslo nereikia. Bet ieškau būdų, kaip prie jų prieiti“, – pasakojo A. Kasmauskas.
„Pedagogo darbas labai įdomus. Labai greitai praeina laikas, nuo ryto iki vakaro daug veiklos. Nemoku būti labai griežta, tad didžiausias iššūkis man buvo susitvarkyti su savimi, kad galėčiau suvaldyti klasę“, – atskleidė A. Vaitkienė.
Apsisprendė ne iškart
Kaip jau supratome, nei A. Kasmauskas, nei A. Vaitkienė neplanavo tapti mokytojais, o toks sprendimas daug ką keičia – įprastą šeimos gyvenimo tempą, laisvalaikį ir kt. Ar sunku buvo apsispręsti?
A. Vaitkienė kalbėjo, kad nors šeima ir nebuvo prieš, ji įkalbinėjimams ilgai nepasidavė, daug dvejojo. Tačiau neslėpė, jog nesigaili nusprendusi pakeisti darbą. „Šis darbas man geriau, nes daugiau laiko praleidžiu namuose, su šeima. Net vasarą atostogų pavyko gauti, kas kitame darbe yra sunku“, – šypsojosi mokytoja.
Pasiūlymo tapti matematikos mokytoju iškart nepriėmė ir A. Kasmauskas. Ilgai dėliojo visus „už“ ir „prieš“. Be to, niekada negalvojo tapti mokytoju, bet… „Kai pats mokiausi, visada jaučiau pagarbą protingiems žmonėms. Gal kažkur pasąmonėje užsiliko, jog būti kitiems pavyzdžiu visai gerai“, – svarstė vyras.
Ar bus mokytojo profesija prestižinė?
Vis garsiau kalbama, kad mokyklose katastrofiškai trūksta mokytojų, kad baigę vidurines mokiniai nesirenka pedagogikos studijų, tad smalsu buvo sužinoti, ką apie tai mano naujai „iškepti“, bet gyvenimo patirties turintys mokytojai.
A. Vaitkienės įsitikinimu, nebėra motyvacijos ir pagarbos mokytojui, kas buvo anksčiau. „Dabar gal pradėjo daugiau motyvuoti – ir stipendijas skiria, ir sutartis pasirašo, nes ištiko krizė – nebėra mokytojų. Tik, sakyčiau, per vėlai susigriebta“, – sakė moteris.
Kolegės mintį palaikė A. Kasmauskas – nebėra mokyklose pagarbos mokytojui. „Kai užaugi tokioje terpėje, kur mokytojas negali pasakyti griežtesnio žodžio, kai nesusitvarko su klase, kai jam nejaučiama pagarbos, ko gero, mintis būti mokytoju greitai išgaruoja“, – dėstė jis.
Tad ar taps mokytojo profesija prestižinė?
„Ateidama į šį darbą įsivaizdavau, kad bus kitaip. Bet negaliu sakyti, jog tai blogas darbas – juk visur reikia dirbti. Prestižinė ar neprestižinė profesija, ko gero, priklauso nuo paties žmogaus nusiteikimo“, – kalbėjo A. Vaitkienė.
„Prestižas priklauso nuo to, kokia vertinimo skalė. Gatvių šlavėjas, atrodo, neprestižinė profesija, bet jei esi tam gabus ir gerai nušlavei gatvę, galima pasidžiaugti, jog tavo darbas buvo geras“, – jai antrino A. Kasmauskas.
Alsėdžiai, nes…
Mokytojų trūkumas dažnai lemia jų „medžioklę“ iš kitų mokyklų. Tad ir teiravomės pašnekovų, kas nulėmė, jog jie pasirinko būtent Alsėdžius.
„Alsėdžiai – mano miestelis. Pati baigiau šią mokyklą. Taip, siūlė ir kitur, bet atsisakiau. Pasakiau, kad apsistosiu tik Alsėdžiuose. Pirmais metais kompetencijos trūksta, nes ir pats dar mokaisi dirbti. Ko gero, jei ne Alsėdžių mokykla, pedagoginis darbas nebūtų atėjęs. Mokykla padarė mane pedagoge“, – pasakojo A. Vaitkienė.
Na, o A. Kasmauskas jau prieš kurį laiką yra įsijungęs į Alsėdžių bendruomenės veiklą, tad apsisprendimui įtaką padarė, jo žodžiais tariant, puiki ir veikli bendruomenė.
