„Kai tapau, prarandu laiko nuovoką“

Milda Matevičiūtė į Plungę sugrįžta laisvu nuo studijų Kaune laiku. Ji – būsima odontologė. Į gimtą miestą ją sugrąžina ne tik namų ir artimųjų ilgesys – čia jos laukia bene didžiausia gyvenimo aistra – žirgai. Meilė šiems gyvūnams atsispindi ir merginos prieš porą metrų atrastame pomėgyje – piešime. Mildos paveikslų galerijoje žirgas tarsi atsiskleidžia visomis savo prigimtinėmis savybėmis: vienur jis laisvas kaip vėjas, kitur žvelgia giliomis akimis, dar kitur – žavi savo ramia, aristokratiška laikysena. Nors paimti teptuką į rankas plungiškė ryžosi neseniai, tačiau prisipažįsta, kad apie tai svajojusi dar vaikystėje – mielai fortepijono studijas meno mokykloje būtų iškeitusi į dailę...

M. Matevičiūtė sako, kad profesionaliai į piešimą pasuko tada, kai, išvykusi studijuoti į Kauną, į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, po kurio laiko nusprendė praverti vienos dailės studijos duris. Iki tol piešimas buvęs daugiau kaip laisvo laiko praleidimo būdas. „Visus mamos turėtus žurnalus apipaišydavau“, – šypsosi mergina. Milda mena, kad dailės pamokos niekada jai nebuvo kančia. Pojūtį menui, lengvą ranką potėpiui plungiškė greičiausiai nešiojasi širdyje nuo gimimo, nes ir močiutė gražiai piešia, ir pusseserė pasirinko dailės studijas, vadinasi, giminės linija – „prie meno“.
Vis dėlto, jei ne draugo per Kalėdas dovanotas molbertas, gal ir šiandien apie piešimą mūsų pašnekovė vis dar tik nedrąsiai svajotų. Dabar jos, kaip jaunos kūrėjos, patirtis jau turi ir rezultatą – spėta surengti keletą viešų savo paveikslų pristatymų-parodų. Praėjusiais metais dalyvauta parodoje Prienuose, kur vyko jaunųjų raitelių šventė, taip pat visą vasarą jos darbai buvo iškabinti Plungėje, „Exlibrio“ kavinukėje. Pastarojoje eksponuota Mildos tapytų paveikslų paroda vadinosi „Pirmasis įspūdis“. Tąkart įspūdį mergina kvietė susidaryti ne tik apie jos kūrybą, bet ir apie jos taip mylimus žirgus. „Piešdavau įvairius eskizus, tačiau greitai supratau, kad labiausiai noriu tapyti žirgus. Jie atstoja viską, ką laikau estetika: grakštūs judesiai, išraiškingos akys, harmoningas kūnas. Tam įtakos turėjo dar vienas mano pomėgis – daug metų užsiėmiau žirgų sportu, domėjausi viskuo, kas susiję su šiais gyvūnais. Tikiuosi, ir Jūs mano darbuose rasite šį žirgo grožį. Linkiu gero pirmojo įspūdžio“, – tą sykį, kreipdamasi į savo parodos žiūrovus, užsiminė M. Matevičiūtė.
Milda prisipažįsta, kad tapyba jai yra būdas prisiliesti prie žirgų, kol ji yra nuo jų toli. Todėl piešimu daugiausia užsiima laisvu nuo studijų Kaune metu. O kai grįžta į Plungę, namiškiai ją tiek ir temato – vos ne kiekvieną dieną ji praleidžia Prūsaliuose įsikūrusiame žirgyne, kur jos laukia mylimas žirgas Bembis. Šie gyvūnai – neatsiejama merginos gyvenimo dalis. Milda jodinėjimu užsiima ne tik mėgėjiškai, ji – dailiojo jojimo raitelė, dalyvavusi ne vieneriose varžybose, pelniusi ne vieną apdovanojimą. Šios plungiškės grakščiu pasirodymu ne kartą buvo galima pasimėgauti ir per Plungėje vykstančius konkūrus kunigaikščio Mykolo Oginskio taurei laimėti. Todėl kai į Mildos gyvenimą atėjo tapyba, net nebuvo klausimo, ką reikėtų pavaizduoti pirmajame paveiksle.
Menininkė sako, kad didžiausia jos darbų kritikė yra mama, kuri dirba gydytoja ir kuri, beje, taip pat turi polinkį prie kūrybos – yra tekstilininkė. Kad jos darbai gali sulaukti įvairių, galbūt ir ne itin gerų atsiliepimų, Milda pernelyg nesijaudina – juk bet kokia pastaba yra verta dėmesio, jei žmogus kritikuoja, vadinasi, jos piešinys vis dėlto atkreipė dėmesį, paliko kažkokį pėdsaką žmogaus mintyse.
„Prarandu laiko nuovoką, kai tapau“, – prisipažįsta jaunoji dailininkė. Taip pat nutinka ir būnant su žirgais. Milda džiaugiasi, kad šios dvi jos gyvenimo aistros eina greta, kad papildo viena kitą. Nors tarp būsimos odontologės piešinių galima pamatyti ir vaikų (jie žavi labai išraiškingais bruožais) ar moterų portretų, tačiau didžiausią malonumą, kaip Milda pati prisipažino, teikia piešiami žirgai. „Svajoju surengti savo paveikslų parodą Kaune“, – prasitaria jaunoji kūrėja.
Netrukus M. Matevičiūtės piešinius dar kartą bus galima išvysti Plungėje: jos kūrinių parodą ruošiamasi pristatyti vasarą miesto kultūros centre.