„Kai tau ne tas pats, kaip vaikams seksis gyvenime“

Meilės kupinų žodžių ir gėlių Zita Karpavičienė sulaukia per kiekvieną Motinos dieną. O ir kaip nesulauks, jei pagimdyti ir užauginti net šeši vaikai – trys sūnūs ir trys dukros. Anksčiau moters rankos supo mažylius, o dabar jos širdis „supa“ rūpestį dėl savo suaugusių vaikų: „Kad tik jiems viskas būtų gerai.“

Balandžio 25-oji tveriškiams Zitai ir Antanui Karpavičiams – neeilinė diena: tądien paminėtas Antano 60-metis ir jųdviejų santuokos 35 metų sukaktis. Per kartu nugyventą laiką sutuoktiniai susilaukė būrio vaikų. Jau tekėdama Zita žinojo: turės ne vieną, o kokias keturias atžalas, nes būryje augti – smagiau. Bet kad jų bus tiek daug…
Daugiavaikė motina nepamena, ar sunku buvo vaikus auginti. O ir kam prisiminti, jei dabar jie tiek džiaugsmo tėvams suteikia.
Vyriausias sūnus į namuose surengtą šventę net iš užsienio parlėkė. Trisdešimt trejų Valdas bene dešimt metų gyvena ir dirba Prancūzijoje. Turi ten draugę, tad labai gali būti, kad tveriškiai turės marčią prancūzaitę.
Metais jaunesnis Mindaugas dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Su žmona Egle gyvena visai netoli – Varniuose.
Rasa vienintelė vis dar su tėvais. Šiaulių universitetą baigusi 26-erių metų mergina dirba Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje Rietave.
Dvidešimt ketvirtus metus einantis Arvydas siekia elektros inžinieriaus magistro laipsnio Klaipėdos universitete. Dvidešimt dvejų Gintarė kremta mokslus Kauno technologijos universitete. Trečiakursė studijuoja maisto technologiją. O štai jauniausioji – devyniolikmetė Giedrė – rudenį įstojo į Kauno kolegiją, kur mokosi buhalterijos.
„Toks būrys studentų – tėvams nemažas finansinis išbandymas?“ – pasiteiraujame. „Arvydas jau dirba, Gintarė per vasaros atostogas nulekia padirbėti į Prancūziją. Giedrei, matyt, vasarą taip pat teks darbo pasiieškoti. Nors ir mudu su vyru kuo galėdami padedame. Ūkininkaujame. Tad ir mėsa, ir kiaušiniai, ir pieno produktai iš pačių ūkio. Užauginame daržovių. Prikrauname savo studentams krepšius, kad parduotuvėse kuo mažiau pirktų. Laimė, kad visi gerai mokosi, kad už mokslus mokėti nereikia“, – atsako tveriškė.
Karpavičiai ne tik ūkininkauja – abu turi darbus. Antanas puse etato dirba kapinių prižiūrėtoju, Zita – žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ surinkimo punkto priėmėja. Anksčiau, kol buvo kolūkiai, moteris buhaltere dirbo. Dabar džiaugiasi, kad ji ne tik vaikus užaugino, bet ir privalomą darbo stažą spės sukaupti.
Darbu auklėti ir tveriškių vaikai. „Jie ne tik vieni kitus augino, bet ir prie ūkio darbų mums padėjo. Paūgėję sūnūs su tėvo traktoriumi net pas kaimynus uždarbiaudavo. Būtiniausius daiktus stengėmės nupirkti mes, tačiau norėdami gražesnių džinsų ar dar kokių „mandresnių“ dalykų turėdavo patys pinigų prasimanyti. Niekada nepamiršome, kad jie – vaikai, kuriems ir sporto, ir kitų pramogų reikia. Sportiški buvo – visos sekcijos lentynos diplomų ir taurių pilnos. Arvydas per sportą net susirgo. Prieš kelerius metus persirgęs gripu nepasisaugojo, sportavo, tad komplikacijų kilo. Teko širdies vožtuvą keisti dirbtiniu. Sūnaus liga – didžiausias mums tekęs išbandymas. Laimė, kad dabar jam viskas gerai“, – pasakojo daugiavaikė motina.
Z. Karpavičienė neslepia, kad juodu – griežti tėvai. Moteris sakė, kad išleisdama atžalas iš namų tiek vaikystėje, tiek dabar jiems primena būti atsargiems, elgtis atsakingai, kad paskui nereikėtų gailėtis. „Kaip nepamokslausi, jei tau jie rūpi, jei tau ne tas pats, kaip vaikams seksis gyvenime. Juk tėvai jaučia atsakomybę už kiekvieną vaiką, didelis jis ar mažas būtų.“
Vasaros dienos pražūva ūkio darbuose, o žiemą moteris suranda laiko ir savo pomėgiui – siuvinėjimui. Zita ne vieną širdžiai mielą darbelį adata jau „išaudė“ – taip jos namuose atsirado popiežiaus Jono Pauliaus ir kiti paveikslai. Tiesa, dalį jų moteris draugams, giminėms dovanojo. Šią žiemą siuvinėjo rudens peizažą. Darbo daug, tad nebaigė – atidėjo kitam sezonui.
Dar vienas Z. Karpavičienės pomėgis – kepimas. Daugiavaikė motina nori nenori turi mokėti kepti, nes tiek bandelių, kiek reikia augantiems vaikams, parduotuvėje nepripirksi. Kepė Zita ne tik bandeles. Jos skruzdėlynais ne vienas tveriškis šventinį stalą puošė. Dabar daug laiko ir rankų darbo reikalaujančio kepinio nebekepa, tačiau Mykolinių mugėje jos skanumynai greitai nuo prekystalio dingsta.