Spalio 27 dieną į posėdį rinkosi Kaimo reikalų komiteto nariai. Apsvarstyti trys klausimai.
Kaimo turizmo perspektyvos
Apie kaimo turizmo perspektyvas komiteto nariams informaciją pateikė Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Jonušienė. Pasak jos, nacionalinės turizmo informacijos sistemos duomenimis, Plungės rajone registruotos 54 kaimo turizmo sodybos. Kai kurios iš jų nevykdo aktyvios veiklos, todėl galima teigti, kad šiuo metu kaimo turizmu Plungės rajone užsiima 35 kaimo turizmo sodybos, net 26 iš jų yra Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) teritorijoje. Kadangi kaimo turizmas – kompleksinė paslauga, daugelyje sodybų teikiamos ne tik apgyvendinimo ir maitinimo, bet ir kitos paslaugos: pirtis, vandens dviračių, pobūvių salių nuoma ir panašiai.
Tačiau Plungės rajone kaimo turizmas daugiau yra tik papildomų pajamų šaltinis, nes šios paslaugos turi ryškų sezoninį pobūdį, todėl verslo efektyvumas nėra didelis. Anot R. Jonušienės, sezoniškumui mažinti pasitelkiamos įvairios priemonės, siekiant pritraukti kuo daugiau potencialių lankytojų.
Posėdžio metu išsakytos perspektyvos, kaip plėtoti kaimo turizmo verslą. Iš daugumos R. Jonušienė pabrėžė tris: palankios teisinės ir ekonominės sąlygos; kaimo turizmas su kulinariniu paveldu; viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas. Žinoma, buvo išsakytos ir didžiausios problemos: turistai mažiau dienų praleido kaimo turizmo sodybose; vis dažniau poilsiaujama tik savaitgaliais; maža paslaugų įvairovė ir kompleksiškumas.
Komiteto nariams pateiktos kelios pavyzdinės Plungės rajono kaimo turizmo iniciatyvos.
Posėdyje dalyvavusi Lietuvos kaimo turizmo asociacijos tarybos narė Marijona Striaukienė taip pat išdėstė savo nuogąstavimus dėl kaimo turizmo sodybų ateities. Pasak jos, jei bus panaikinti patentai, tai tas sodybas, kurios yra tik mažas šeimos verslas, šeimininkai bus priversti uždaryti.
Kaimo kultūros centrų problemos
Apie kaimo kultūros įstaigų būklę ir jų veiklą komiteto nariams pasakojo Plungės rajono savivaldybės mero patarėja Daina Martišienė. Plungės rajono kaimo vietovėse veikia keturi kultūros centrai: Žemaičių Kalvarijoje, Žlibinuose, Šateikiuose ir Kuliuose. Pasak D. Martišienės, gana aktyvi ir kultūros centrų filialų veikla.
Žemaičių Kalvarijos kultūros centras turi erdvias patalpas, kurioms jau reikia remonto, nes žiemą būna šalta.
Veikia trys Žemaičių Kalvarijos kultūros centro filialai: Alsėdžiuose, Plateliuose ir Gintališkėje.
Gintališkės kultūros namai, nors jų būklė prasta, vykdo aktyvią veiklą. Pasak D. Martišienės, Alsėdžių filiale labai sudėtinga situacija dėl patalpų. Platelių filialas kol kas glaudžiasi seniūnijos patalpose, kuriose yra nedidelė salė.
Šateikių kultūros centras savo veiklą organizuoja seniūnijos patalpose, tačiau čia nėra pakankamai vietos repeticijoms ir renginiams. Pasak mero patarėjos, Šateikių kultūros centrui priklauso vietos parke esančių Pliaterių dvaro oranžerijos patalpų dalis. Deja, čia nešildoma, nėra sanitarinių mazgų. Dar 2010 metų sausio mėnesį kreiptasi į Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl pastato būklės, bet atsakymas iki šiol negautas.
Kiekviename kultūros centre ir filiale daugiau ar mažiau dirbama. Didžiausios problemos kyla dėl blogos pastatų būklės, išskyrus Žlibinų kultūros centro Stanelių filialą, kuris šiuo metu jau persikrausto į naujas patalpas.
Taip pat dar viena didelė problema – kaimo kultūros centruose trūksta muzikos instrumentų.
Melioracijos įrenginiams rekonstruoti – nė lito
Posėdžio metu aptarta ir melioracijos įrenginių būklė Plungės rajono savivaldybėje. Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Varkalienė sakė, kad padėtis labai prasta: grioviai užaugę krūmais, žolėmis, veisiasi bebrai, užtvenkta, užnešta sąnašomis, pralaidų vamzdžiai išsikraipę…
1993 m. priimtas Melioracijos įstatymas, kuriuo remiantis, atsirado dvi melioracijos įrenginių nuosavybės formos – valstybės ir žemės savininkų. Valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės, nors įrenginių rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą finansuoja valstybė. Tačiau, pasak N. Varkalienės, tų pinigų nepakanka. O privačių valdų savininkams tenka prisidėti 15 proc. lėšų. Tai, pasak specialistės, žemės savininkus gąsdina.
Kitais metais melioracijos įrenginių rekonstrukcijos darbams nenumatoma skirti nė lito. Pasak N. Varkalienės, pats blogiausias variantas, kad melioracijų įrenginiai perleisti savivaldybėms. Jei priklausytų valstybei, dar būtų šioks toks šansas gauti finansavimą, o dabar situacija tik prastėja. Visos lėšos jau išnaudotos.
