Kaimynų karą kursto… šuo ir principai?

Vis dėlto yra teisybės pasakyme, kad geras kaimynas – lyg Dievo dovana. Juk pirkdami namą iš tikro įsigyjame ir kaimynus, su kuriais visą gyvenimą teks nugyventi, todėl sutarimas čia labai svarbus. Varkaliuose gyvenantys Marius Saulytis ir Laimonas Kaveckas draugyste, deja, pasigirti negali. Nors kaimynystės pradžia buvo graži, šiandien jų santykiai – lyg šuns su kate. Beje, šuo šioje situacijoje irgi atlieka ne paskutinį vaidmenį.

Į Varkaliuose esančią Bijūnų gatvę nuvykome M. Saulyčio kvietimu. Vyras netruko išsipasakoti, kad tarp jų su kaimynu – daugybė nesutarimų, o paskutinįsyk kantrybės taurę esą perpildė L. Kavecko savavališkas sprendimas užtverti vandens nutekėjimo griovelį, kuris tęsiasi per visų greta esančių individualių sklypų teritorijas. Bet apie viską nuo pradžių.
Užtvėrė kelią, užpylė drenažą, seka ir filmuoja
Pasak M. Saulyčio, priežasčių, kodėl nesutaria su L. Kavecku, yra ne viena ir ne dvi. Tiesa, vyras prisipažįsta, jog jų šeimos iš pradžių gyveno gražiuoju. Tačiau tai trukę neilgai. Kas įskėlė pirmuosius konfliktus? „Kol dirbau Norvegijoje, jis pradėjo skambinėti mano žmonai, kviesti kavos“, – tvirtino Marius.
Esą ne tik tai atšaldė kaimyniškus santykius, bet ir vėliau prasidėję priekaištai dėl Saulyčių laikomo šuns. Marius su žmona augina didelį veislinį šunį. Nors jų sodyba nėra aptverta, šeimininkas tikina, jog be jo žinios augintinis teritorijos nepalieka. „Na, gal buvo kartą kitą išbėgęs ir reikalus atlikęs prie gatvės esančiame griovyje. Gal kaimynas, pjaudamas žolę, ir apsitaškė tuo turiniu. Atsiprašiau…“ – nutęsė M. Saulytis.
Vis dėlto po tų kartų šiltų ir bendruomeniškų santykių tarp kaimynų nelikę, priešingai, apsižodžiavimų, įvairių kaltinimų ir nepasitenkinimo tik daugėjo.
Marius tvirtino, kad jaučiasi persekiojamas ir stebimas savo kaimyno. Tai esą įrodo ir faktas, kad vieną rytą jis buvo nufilmuotas vaikščiojantis su savo šunimi Plungės parke. „Dažnai ten išvažiuoju su šunimi pasivaikščioti, sutinku kaskart vis tuos pačius žmones. Ir tą rytą, prasilenkęs su jais, atsegiau šuniui pavadėlį, kad gyvūnas palakstytų. Atsisuku – ogi kaimynas už nugaros mane filmuoja“, – prisiminė varkališkis. Vyras teigė, kad ir policijai baudas ne kartą yra mokėjęs, kadangi užfiksuotus vaizdus L. Kaveckas perduoda pareigūnams. Apskritai žmogus jaučiasi kaimyno nuolat stebimas, kadangi šis yra įsirengęs filmavimo kameras, kurios, jo įsitikinimu, aprėpia ne tik savo teritoriją.
M. Saulyčio nuomone, L. Kaveckas savivaliauja. „Palei visus mūsų gatvės sklypus eina servitutinis kelias. Kadangi L. Kavecko sklypas – paskutinis, kalbant teisiniais terminais, jis – viešpataujantis, o mūsų sklypai – tarnaujantys. Naudodamasis tuo, L. Kaveckas savo sklypą aptvėrė, kartu – ir tą servitutinį kelią. Taigi praeiti iki tekančio upelio su šunimi nebegaliu. Aš nesakau, kad turiu be reikalo pro ten vaikščioti, bet juk esant būtinybei aš turiu teisę praeiti“, – dėstė varkališkis.
Tačiau didžiausia savo bėda pašnekovas šiandien įvardija straipsnio pradžioje minėtojo vandens griovelio savavališką užkasimą. M. Saulyčio manymu, dėl tokių kaimyno veiksmų jo sklypo krašte dabar kaupsis vanduo. „Kreipiausi į atitinkamas tarnybas, sakė, kad kaimynas privalės atlyginti nuostolius, kuriuos patirsiu“, – pabrėžė M. Saulytis.
„Blūdijam“ dvejus metus“
Karčių žodžių savo kaimynui negailėjo ir L. Kaveckas. Pastarasis tikino, jog tikrai neketinantis atlyginti jokių nuostolių, kadangi jis nesijaučiantis padaręs kažko neleistino. „Detaliajame plane nėra nurodyta, kad šioje vietoje būtų drenažinis griovys, o savo teritorijoje aš galiu daryti, ką noriu. Įleidau perlaidos vamzdžius, nes tas kampas mano sklype yra žemiausias. Tegu ir kaimynas tą patį savo sklype padaro – pasidaro savo drenažą, kurį prijungtų prie lietaus vandens surinkimo sistemos. Aš nežadu surinkinėti jo vandens“, – pyko ir L. Kaveckas.
Vėlgi teko išklausyti, kad Kaveckų šeimai nepasisekė su kaimynais. „Taip „blūdijam“ jau dvejus metus. Tragedija, o ne žmogus tas Marius. Per jį visus mano pastatus statybos inspekcija yra tikrinusi, nieko nerado, viskas gerai“, – pasakojo Laimonas.
Vyras tikino, jog visos kalbos apie bandymus kalbinti kaimynę – liguistos fantazijos ir tikrai nėra taip, kad Saulyčių šuo nekeltų rūpesčio. „50 tujų mums „numyžo“. Ar jūs galvojat, kad be reikalo aš tas kameras įsirengiau? Šuo didelis, mano žmona, uošvė jo bijo. Dabar kaimynas ieško kažkokios teisybės. Pasidomėkit iš pradžių, kas tai per žmogus, policija jam netgi protokolą surašė už bereikalingus iškvietimus. Aš jo nepersekioju, jei nesugeba šuns susitvarkyti, tai taip, nufilmuoju, o ką kita daryti?“ – pykdamas ant kaimyno kalbėjo L. Kaveckas.
O dėl servitutinio kelio užtvėrimo, tai Laimonas vėlgi neįžvelgia padaręs nusižengimo. Esą jei reikės jų gatvės gale tiesti kokias komunikacijas, reikalinga bus patekti tarnyboms, tai jis nematąs jokios problemos, tačiau nesuprantąs, kodėl kaimynams reiktų čia vaikščioti.
Policija, seniūnija: abu kaimynai mums pažįstami
Šių varkališkių konfliktus dažnai tenka spręsti ir atitinkamoms institucijoms. Abu vyrai pokalbių metu užsiminė, jog jų bėdos yra gerai žinomos ir statybos inspekcijos, Nacionalinės žemės tarnybos specialistams, aišku, policijos pareigūnams, Nausodžio seniūnijai.
Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Lijana Palubinskienė kalbėjo, jog šių dviejų vyrų asmeninius nesutarimus policijos pareigūnams tenka spręsti dažnai. „Ir dėl 20 centimetrų nupjautos žolės, ir dėl to, kad kaimynas įžengė į ne jam priklausančią teritoriją, ir dėl to, kad šuo vedžiojamas be pavadėlio“, – priežastis, dėl ko policija kviečiama į Bijūnų gatvę, vardijo tyrėja. Pareigūnė tikino, jog visi šių dviejų vyrų pareiškimai ir pretenzijos nagrinėjamos nešališkai. Ar bus nesutarimams pabaiga? „Ten tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos laikomasi principų“, – apie galimybę užkasti karo kirvį atsiliepė L. Palubinskienė.
O Nausodžio seniūnas Gintaras Domarkas pastebėjo, jog M. Saulyčio priekaištai dabartinėje situacijoje turbūt nelabai turi pagrindo – pagal turimą dokumentaciją nusižengimų nėra. „Tačiau seniūnijoje turi apsilankyti žemės ūkio specialistė, tad bandysime dar kartą iš Registro centro išsitraukti dokumentus ir aiškintis“, – tikino seniūnas.
Vis dėlto, G. Domarko manymu, minėtieji kaimynai, jei jau niekaip nesugeba išspręsti pasikartojančių konfliktų, savo teisybės turėtų ieškoti teisme. „Ne seniūnija yra jiems teisėja. Ten tokia situacija, kad vienas konfliktas užkrauna kitą. Ir nė viena pusė nerodo noro eiti į kompromisą“, – kaimynų nesantaiką apibendrino seniūnas.