Parašiau pavadinimą ir pagalvojau – kad tik nereikėtų… Tačiau Lietuvos istorija tokia, jog mūsų žemelę yra trypę švedų, prancūzų, vokiečių, rusų kareiviai. Pastarieji ilgiausiai užsibuvo, daugeliui metų netekome nepriklausomybės. Ir kas garantuos, kad vėl taip nenutiks.
Mūsų mažos valstybės žmonės visada kovojo ir, net neabejoju, kad jei vėl taip būtų, stotų į kovą su priešu. Vis didesnes galimybes tam turi šalies kariuomenė, be to, savo tėvynę gintų bene visi per 30 000 medžiotojų. Suprantama, jaunesni taptų tikrais kareiviais. Ginklų kiekvienas medžioklis turi ne po vieną šautuvą ir gali aprūpinti bet kurį nusiteikusį susiremti su priešu. Šiandien medžiotojai ginkluoti ir neeiliniais šautuvais – karabinais, o tai jau snaiperio ginklas, ir tikrai tokio ginklo galimybes žino ir moka juo naudotis. Tad jeigu reiktų ginti valstybę, kokios šiandieninės medžiotojų mintys?
Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Saulius Vengalis:
– Neduok Dieve, jei ir pas mus nutiktų kaip Ukrainoje. Aš net neabejoju, kad mūsų medžiotojai neliktų abejingi – kiekvienas kiltų į kovą. Žinoma, tarp jų yra labai garbingo amžiaus, kurie ne kažin kaip besugebėtų prisidėti prie kovos, bet ir tie gal tiesiog šovinius pristatytų.
Tikrai neliktų abejingų, nors atrodo, jog valstybei mes nelabai reikalingi – visokiausiais įstatymais trukdo medžiotojų gyvenimą. Šalyje jau susidariusi nuomonė, jog medžiotojas nėra pats geriausias žmogus. Ypač dėl to stengiasi žalieji. Jie nepagalvoja, kad jei mes sugebame pasirūpinti gamta, tad pavojaus atveju mokėsime pasirūpinti ir savo šalimi, savo tauta.
Mes tokie pat žmonės kaip ir eiliniai piliečiai, tačiau mokame elgtis su ginklu. Paimk iš gatvės žmogų ir to apmokyk – tai užims daug laiko. Taip, mes nesame kariškiai, bet mokame prislinkti prie žvėries, mokame nutykoti, o paprastam mirtingajam reikės to visko išmokti.
Tačiau mūsų Vyriausybė, Seimas medžiotojus laiko kažkokiu baubu. Antai išleido įstatymą, kad piliečiai gali turėti naktinio matymo prietaisus, bet medžioklėje negali naudotis. Tai kurių velnių visa tai pirkti ir mokėti tūkstančius?
O jeigu karas, jeigu tikrai to visko skubiai prireiks, o mes neturėsime? Visoje Europos Sąjungoje leidžiama medžioklėje tokiais prietaisais naudotis, bet pas mus – ne. Tarkim, duslintuvas. Jei jo nėra, šaunant iš vamzdžio išlekia ugnies pliūpsnis. Karo metu priešas iškart pamatys, iš kur šaudo.
Nereikia nė karo. Naktinio matymo optika, termovizoriai neabejotinai pagerina žvėrių atranką, o šūvio slopintuvai sumažina gamtoje keliamą triukšmą ir negadina medžiotojo klausos.
Aš sunkiai suvokiu, kodėl visa tai stabdoma. Galų gale, ar ne laikas baigti kalbas apie pavojų ir padaryti taip, kad kiekvienas medžiotojas žinotų, kaip pavojaus atveju elgtis. Krašto apsaugos vadovai turi rimtai ir nedelsdami apie tai pagalvoti – juk medžiotojų yra per 30 000 ir ginklų jie turi daugiau nei kariškiai. Pasieniečiai turi tik po vieną ginklą, o medžiotojai – po keletą, kitas gal ir dešimt įvairiausių šautuvų.
Medžiotojai yra jau parengtas didžiulis kovotojų būrys, tad laikas į juos rimčiau žiūrėti.
Sutinku su kalbintu pašnekovu. Medžiotojai turi reikiamų įgūdžių. Taktinių žinių tik trūksta, todėl ar nepravartu būtų juos visus apmokyti? Kiekvieno seife yra keletas ginklų, neretai ir šovinių turi sukaupę, tad trūksta tik teigiamo valstybės požiūrio ir galėtų būti puiki parama kariuomenei grėsmės akivaizdoje.