Ne taip paprasta atsakyti į šį klausimą. Taip, pastaruoju metu, kai Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vadovu tapo Virginijus Kantauskas (dirbantis be atlygio), o direktoriumi – Laimonas Daukša, jos veikla tapo nepalyginti aktyvesnė. Tačiau vis dažniau girdisi, jog be pinigo nieko nebus…
Draugijos eilinis suvažiavimas vyko Kaune gegužės 2 dieną. Jame dalyvavo Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos narys Svajūnas Sungaila. Draugijos pirmininkas Saulius Vengalis yra išvykęs į tolimą kelionę. Penkias valandas trukęs suvažiavimas, pasak S. Sungailos, tiesiog buvo visuotinis medžiotojų susirinkimas, per kurį svaresnio nutarimo nepriimta.
Jau seniai žinoma, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija tarp Europos šalių tokių draugijų yra skurdžiausia. Iš itin kuklaus mokesčio (tik 6 eurai nuo medžiotojo pervedami į Vilnių) surenkamų pinigų vos užtenka 1,5 etato išlaikyti – draugijos direktoriui ir finansininkei. Apie kokias nors šventes, kitus renginius nėra ko nė galvoti. Tiesa, draugija organizuoja kasmetines šaudymo varžybas, kuriose dalyvauja šauliai iš visos Lietuvos. Jos net du kartus yra vykusios ir Plungės šaudykloje. Dar organizuojamos trofėjų parodos. Pereitais metais medžiokle besidomintiems buvo eksponuotas rekordinis trofėjų skaičius, o paroda vyko Raudonės pilyje (Jurbarko r.).
Prieš tai, balandžio 12 dieną, vadinamojoje medžiotojų sostinėje Kėdainiuose vyko apskritojo stalo diskusija. Dalyvavo apie 100 draugijos narių. Tarp jų – Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas S. Vengalis, nariai S. Sungaila, Šarūnas Mikašauskas, Artūras Vainauskas. Jokio balsavimo nebuvo, tik diskusija, kaip pagyvinti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos gyvenimą, į kokią pusę sukti draugijai, kaip ją suvienyti, nes Lietuvoje yra dar kelios tokios draugijos.
Draugijos vadovai daug įdėjo triūso, kad būtų įteisinta naktinio matymo optika, priimant medžioklės įstatymus aktyviai bendrauja su Seime esančiais medžiotojais. Neaiškumas yra dėl būsimų sutarčių su valdų savininkais, nesutarimai su Miškų savininkų asociacija ir dar neaišku, koks bus priimtas įstatymas.
Pasak S. Sungailos, susirinkimui itin pasiruošta, paskaičiuotos visos išlaidos, aiškintasi, kaip tvarkosi draugijos skyriai. Paaiškėjo, jog nemaža dalis skyrių elgiasi neatsakingai, kai kuriuose nežinomas net narių skaičius, neapskaitomos gautos lėšos, tiesiog nežinia, kur dingsta gautos lėšos už nuomojamus draugijos pastatus, garažus – būtinas tikslus biudžetas.
Draugijoje dabar lyg būtų dvi pusės – daug darbo įdedanti draugijos vadovybė ir stagnacijos laike tebesantys kai kurie medžiotojų skyriai. Itin priešiškai yra nusiteikę vyresnio amžiaus skyrių vadovai.
„Trūksta noro bendradarbiauti. Kai norima „prastumti“ kokį medžiotojams palankų įstatymą, tai reikalinga draugijos vienybė, o šiaip tai kam ta vadovybė esanti naudinga.
Neabejotinai norint daugiau nuveikti reikia etatų, reikia didinti mokesčius. Planuota nuo kiekvieno medžiotojo rinkti po 20 eurų. Galiausiai nuspręsta prie esamo mokesčio kasmet pridėti po 5 eurus. Iki 20 eurų padidinus mokestį būtų surenkamas kelis kartus didesnis biudžetas. Tada draugijoje būtų galima turėti bent pusę teisininko etato.
Dar siūloma, jog nesantys kokiame nors kolektyve medžiotojai irgi mokėtų mokestį, bet tiesiogiai šalies draugijai. Tai turėtų būti įforminta įstatuose.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija yra didžiausia, apie 30 000 narių vienijanti organizacija (tarp narių – du trečdaliai medžiotojų). Kitos – Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, Sūduvos medžiotojų sąjunga, Lietuvos medžiotojų draugija, dalis neasocijuotų. Siūloma sujungti po kelias rajonines draugijas į grupeles – atseit bus lengviau bendrauti ir lengviau finansiškai išsilaikyti. Vėlgi viskas atsimuša į pinigus. Tam bene visi susirinkusieji pasipriešino. Bemaž visi skyriai turi savo patalpas. Jos skyriams ne iš dangaus nukrito, o dabar lyg norima viską perduoti šalies draugijai. Suprantama, atsirado priešprieša“, – tokiomis mintimis apie draugijos dabartį ir ateitį pasidalijo S. Sungaila, tikindamas, kad kol nebendravo su draugijos vadovybe, apie daug ką pagalvodavo priešingai.
