Klausydamiesi žinių, esame laisvi savaip interpretuoti išgirstas naujienas ir svajoti. Svajoti apie kažką, ko, galbūt, niekada nebus, nors turėtų būti. Šiemet, vasario mėnesį, į kosmosą paleisti pirmieji lietuviški palydovai „LitSat-1“ bei „Lituanica Sat-1“ kosmoso erdvėje ištarė žodžius „Lietuva myli laisvę“. Tai pirmoji Lietuvos žinia tiesiai iš kosmoso, pasiekusi visą pasaulį.
Antradienį per Lietuvą nuvilnijo gausybė renginių, skirtų Kovo 11-ajai – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai – paminėti. Tądien akademikai, filosofai, politikai taip pat pasisakė laisvės, nepriklausomybės tema, buvo rodomi televizijos ekranuose, besiklausantys prasmingų koncertų.
O štai dešimt Sąjūdžio pradininkų (Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis, Romas Gudaitis, Bronius Leonavičius, Romualdas Ozolas, Romas Pakalnis, Vytautas Radžvilas, Gintaras Songaila, Kazimieras Uoka bei Zigmas Vaišvila) šiemet oficialiai atsisakė dalyvauti Kovo 11-osios minėjime.
Kaip rašoma respublikiniuose dienraščiuose, tokiu būdu jie protestavo prieš politikų siekius nepritarti referendumui dėl žemės pardavimo bei piktinosi, jų nuomone, valstybingumo pamatus griaunančia politika. Sąjūdiečiai Lietuvos valdžią kaltina neatsakinga ekonomine, socialine politika, paskatinusia masinę emigraciją, kuri kelia grėsmę net fiziniam tautos išlikimui. Kreipimosi autoriai teigia, jog „tokiomis aplinkybėmis dalyvaudami Tautos valią ignoruojančios ir Lietuvos valstybingumą griaunančios valdžios organizuojamame Kovo 11-osios minėjime Seime, nusikalstumėme savo pilietinei sąžinei ir pareigai.“
O ar mes, net kosmoso erdvėje skleisdami žinią, kad Lietuva myli laisvę, išties esame laisvi? Ar laisvu gali būti žmogus, kuris tenkina daugumos norus, o gal tas, kuris bando kurti Lietuvos ateitį čia, savo tėvynėje?.. O gal tas, kuris gyvena, gaudamas kone mažiausią atlygį už sąžiningą darbą? Kas vyksta mūsų šalyje?
Štai trečiadienio rytą radijas transliavo Socialinių tyrimų ir darbo instituto direktoriaus Boguslavo Gruževskio pasisakymą XXI tarptautinėje Baltijos jūros šalių konferencijoje dėl socialinės apsaugos. Pastarasis teigė pastebintis Lietuvoje vis labiau įsivyraujančią padėtį, kai žmogui pakankamų pajamų negarantuoja net jo turimas darbas. Anot B. Gruževskio, Lietuvoje atsirado naujas labai paradoksalus dalykas – „dirbantys skurdžiai“, kai nei darbas, nei aukštasis išsilavinimas neapsaugo žmogaus nuo skurdo.
O gal mes, kaip kažkada animaciniame filme matyta papūga Kieša, prieš 24 metus, kurdami savo valstybę, bergždžiai bandėme ieškoti geresnio gyvenimo ir patekome į narvą, kuriame belieka tik garsiai šaukti: „Laisvę papūgoms!“? Ar paklusdami įstatymams, visuomenės normoms ir kurdami ateitį dirbančių skurdžių šalyje, neprievartaujame savojo vidinio „aš“?..
