Anksčiau ar vėliau visos Lietuvos savivaldybės privalės įgyvendinti Europos Sąjungos finansuojamą projektą, pagal kurį šeimoms turi būti teikiamos kompleksinės paslaugos. Plungės rajono savivaldybėje tai jau daroma. Projektą vykdo Savivaldybės pasirinktas partneris – viešoji įstaiga „Edukacija kitaip“, įsteigusi jau ilgiau nei pusmetį gyvuojančius Bendruomeninius šeimos namus. Kadangi ši įstaiga yra viena pirmųjų projekto įgyvendintojų Lietuvoje, į ją dažnai kreipiamasi kaip į konsultantę.
Praėjusį antradienį Plungės bendruomeninių šeimos namų vadovė Daiva Gramalienė sulaukė viešnių iš Šakių rajono – Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Ilonos Šeklerienės ir Socialinės paramos skyriaus vedėjos Leonoros Pocevičiūtės. Jų vizito tikslas – pasižiūrėti, kaip plungiškiams sekasi įgyvendinti Europos Sąjungos finansuojamo projekto tikslus ir vykdyti veiklą Bendruomeniniuose šeimos namuose.
Šakiai minėtojo projekto dar nevykdo, tad atvykusiosios domėjosi, kodėl Plungės rajono savivaldybė projektui įgyvendinti pasirinko būtent viešąją įstaigą „Edukacija kitaip“, kaip sekasi prisikviesti klientų, kokia veikla jiems patraukliausia, kokie darbo metodai priimtiniausi, ar kreipiasi tik socialinės rizikos šeimos ir kt.
D. Gramalienė Šakių rajono savivaldybės atstovėms rekomendavo projekto partneriu rinktis vieną įstaigą, apsiimančią imtis visos veiklos: „Teko girdėti, kad pasirinkusieji kelis partnerius dabar apgailestauja. Mat dirbant kelioms įstaigoms reikia išlaikyti daugiau patalpų, darbuotojų, be to, gyventojams nepatogu, kai nėra galimybės visas paslaugas gauti vienoje vietoje.“ Bendruomeninių šeimos namų vadovė akcentavo, kad ši įstaiga nėra orientuota tik į socialinės rizikos šeimas, į ją gali kreiptis kiekvienas panorėjęs.
Plungėje labai pasiteisino individualios ir grupinės psichologo konsultacijos, sociokultūrinė veikla, grupiniai šeimos įgūdžių mokymai, grupiniai užsiėmimai vaikams pagal amžiaus grupes ir poreikius ir kt. „Žinoma, dirbdami susiduriame su problemomis, neaiškumais, biurokratinėmis kliūtimis, bet tikimės, kad jos – laikinos ir bus sprendžiamos“, – kalbėjo D. Gramalienė.
Trečiadienį tuo pačiu klausimu pasitarimas vyko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Jame dalyvavo viceministrai Vilma Šilalienė ir Eitvydas Bingelis, pirmųjų kompleksines paslaugas šeimai pradėjusių teikti savivaldybių, jų partnerių – nevyriausybinių organizacijų – ir Europos socialinio fondo agentūros atstovai. Plungei pasitarime atstovavo Bendruomeninių šeimos namų vadovė D. Gramalienė ir psichologė Birutė Žiūraitienė.
„Jei surėmę pečius pasieksime, kad savivaldybėse atsirastų kompleksinės paslaugos šeimai ir jos būtų plėtojamos būtent tokios, kokių labiausiai reikia jūsų miestų ar rajonų šeimoms, įgyvendinsime ir kitus svarbius tikslus, tokius kaip institucinės globos pertvarka ir vaiko teisių apsaugos stiprinimas. Turime laiku suteikti pagalbą šeimai, ją įgalinti spręsti iškylančius sunkumus dar iki ištinkant krizinėms situacijoms, kad vaikai galėtų gyventi savo šeimose, galinčiose tinkamai jais rūpintis“, – pabrėžė susitikimo iniciatorė viceministrė V. Šilalienė.
Pasak ministro pavaduotojos, Europos Sąjungos investicijos suteikia galimybę atsirasti tokioms paslaugoms, jas išbandyti ir identifikuoti duodančias didžiausią naudą šeimoms. Savivaldybės savo ruožtu jau turėtų pradėti galvoti apie šitokios pagalbos šeimai tvarumą ir ateityje planuoti jos tęstinumą. Kartu tai proga savivaldai atrasti, išbandyti ir užsiauginti stiprius partnerius iš nevyriausybinių organizacijų.
Viceministras E. Bingelis akcentavo, jog labai svarbu, kad socialinė politika teiktų naudos. Todėl visi suplanuoti veiksmai yra nukreipti į pokyčių atsiradimą. „Socialinė politika orientuota į žmogų, ties tuo ir dirbame. Taip pat tai ir jūsų atsakomybė, kad ji savivaldos lygmeniu būtų orientuota į gyventojus“, – susitikimo dalyviams sakė jis.
Kalbant apie ES investicijas, anot E. Bingelio, svarbu investicijas taip „įdarbinti“, kad jos duotų pokyčių. Reikia išbandyti naujoves, pamatyti, kas veikia, ir tada perimti gerąją praktiką.
Susitikime dalyvavo atstovai tų savivaldybių, kurios sutartis dėl finansavimo pasirašė iki birželio mėnesio ir jau pradėjo teikti paslaugas. Projektų vykdytojai ir partneriai pristatė gerąją praktiką ir pasidalijo iškylančiais iššūkiais. Jų manymu, ypač aktualu tai, kad paslaugos yra orientuotos į visas šeimas, ko iki šiol labai trūko.
Planuojama, kad šiemet kompleksinės paslaugos šeimai bus teikiamos visose Lietuvos savivaldybėse. Tam iš viso numatyta apie 21 mln. eurų Europos socialinio fondo ir valstybės biudžeto lėšų.
