Pasidomėjome, kaip Plungės medikai reaguoja į Vyriausybės nutarimus mažinti medicinos paslaugų įkainius, visiems suvienodinti darbo ir atostogų laiką, nuo liepos 1-osios nuo 5 iki 19 procentų padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) vaistams, kas dėl to gresia pacientams.
Vyriausybės nutarimu specialistams ir kartu su jais tiesiogiai aptarnaujantiesiems pacientus nustatoma 38 valandų darbo savaitė (buvo 30-36 val.). Kai kuriems darbo laikas pailgėtų 8 valandomis už tą patį atlyginimą. Radiologams, neatsižvelgiant į jų profesinę riziką, per savaitę darbo diena pailgėtų 8 valandomis. Greitosios pagalbos darbuotojai dirbs 2 valandomis ilgiau, atostogos sutrumpės 6 dienomis. Suvienodinus medikų atostogų trukmę, didžioji dalis medikų atostogaus 35 dienas. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu bazinės gydymo kainos balas nuo 1 lito mažinamas iki 89 centų. Tad valstybė už suteiktas sveikatos paslaugas gydymo įstaigoms mokės 11 procentų mažiau negu iki šiol.
Paprašytas apie tai pasikalbėti, VšĮ Plungės savivaldybės ligoninės direktorius Antanas Martusevičius pakvietė ir ekonomistę Zitą Strakšienę, direktoriaus pavaduotoją medicinai Danguolę Luotienę.
Pasak ligoninės vadovų, dabar apie tai kasdien ir svarstoma. Šiems sveikatos apsaugos ministro nutarimams įtakos turėjo iš šalies biudžeto 6,4 procento, tai reiškia apie 300 milijonų litų, mažinamos sveikatos apsaugos išlaidos. Konkrečiai Plungės ligoninei išlaidas būtina sumažinti 1 milijonu 274 tūkstančiais litų. Kaip, iš kur gydymo įstaigai sutaupyti tiek pinigų? Kokių vidinių resursų rasti ligoninėje, kad nenukentėtų paslaugos?
Pasak direktoriaus A. Martusevičiaus, apie tai diskutuota ir gegužės 26-ąją Vilniuje vykusiame gydymo įstaigų ir Lietuvos gydytojų sąjungos susitikime. Vieni teigė, kad nemažins atlyginimų savo darbuotojams, nes nori išlaikyti specialistus. Kiti sakė, kad alternatyvių sprendimų ieškojimas užtruks ilgai, todėl siūlė terminuotai – iki gruodžio 31-osios – susimažinti atlyginimus ir taip išgyventi šį sunkų laikotarpį. Dar kiti teigė, jog būtina keisti sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl mokamų paslaugų sąrašo, nes dabar nedrausti asmenys už tas pačias sveikatos priežiūros paslaugas moka kelis kartus mažiau negu valstybės draudžiamieji. Siūlyta susirinkti visoms profesinėms sąjungoms ir kartu priimti sprendimą – paveikti politikus, kad būtų sustabdytas PVM didinimas vaistams, nemažinti atyginimų, reikalauti politinio sprendimo dėl trūkstamų lėšų kompensavimo iš kitų šaltinių. Priimta rezoliucija, kuria konstatuota, kad, sumažinus sveikatos apsaugos sistemos finansavimą, esamų lėšų nepakaks suteikti sveikatos priežiūros paslaugų buvusia apimtimi.
Anot A. Martusevičiaus, jeigu teks vykdyti visus „iš viršaus nuleidžiamus“ reikalavimus, sunkiausia bus išgyventi nedidelėms rajonuose esančioms ligoninėms.
Plungės ligoninėje kol kas nė vienam neįteiktas įspėjimas apie galimą atleidimą. Esą gydytojų yra tiek, kiek būtina, o jei prireikia, kai kurių specialybių specialistų pasikviečiama iš kitur. Slaugytojų – taip pat ne per daug. Pasak ekonomistės Zitos Strakšienės, jeigu vis dėlto tektų peržiūrėti etatus, bus atsisakyta vieno kito iš pagalbinių darbuotojų. Kol kas dirbama nenuostolingai, nors nuo metų pradžios padidėjusios šilumos kainos pareikalavo daugiau išlaidų negu praėjusiais metais.
Kaip Vyriausybės nutarimai atsilieps pacientams? Pasak A. Martusevičiaus, apdraustiesiems pacientams nemokamai bus suteikiama skubi būtinoji medicinos pagalba. Teritorinėms ligonių kasoms sumažinus lėšas už atliktas paslaugas, skirtumą (pavyzdžiui, operacijos) teks susimokėti pacientui. Taip pat pacientui teks prisidėti, jeigu jam būtini sudėtingesni tyrimai ir gydymas. 40 proc. sumažintos sutartinės metinės lėšos kompiuteriniams tyrimams.
Anot A. Martusevičiaus, nemokamų paslaugų apskritai nėra, už jas kažkas mokėjo iš valstybės biudžeto. Esą ir dabar didelė parama ligoninei esanti Plungės savivaldybės tarybos sprendimu skirta 30 tūkst. Lt dotacija metams už asmenims, priklausantiems socialinės rizikos grupei, suteikiamas medicinos paslaugas.
Direktoriaus pavaduotoja D. Luotienė parengė vadinamąjį gydymo krepšelį – mokamų paslaugų (vaistų, medicinos priemonių) kainų skirtumo apskaičiavimo metodiką, kuri, pasak gydytojos, dar tobulinama. Pacientas gauna lapelį, kurio vienoje pusėje surašyti vaistai ir medicinos priemonės pagal gydymo standartą. Kitoje – vaistai ir medicinos priemonės pagal paciento pasirinkimą. Gydytojui rekomendavus, jeigu pacientas pageidauja papildomų medicinos priemonių ir brangesnių vaistų, pastarieji ir kainų skirtumas pažymimas antrojoje lapelio pusėje. Jeigu pacientas sutinka sumokėti šį skirtumą, patvirtina parašu.
Pasak gydytojos D. Luotienės, „esame davę Hipokrato priesaiką, visiems stengiamės padėti“. Tą dieną, kaip kalbėjomės, anot ligoninės vadovų, šios įstaigos darbuotojai nežadėjo birželio 3-iąją dalyvauti Vilniuje, prie Seimo, rengiamame medikų pikete-mitinge. Taip ir pasielgė.
Gydymo įmonės „Pulsas“ vadovas gydytojas Alfonsas Zamulskis papasakojo, kad jų kolektyvas taip pat apsvarstė minėtus Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos parengtus sprendimus, tarėsi, kaip dirbti naujomis sąlygomis. Pasak A. Zamulskio, taip pat kaip ir kitoms gydymo įstaigoms, skaudžiausias yra Teritorinių ligonių kasų skiriamų lėšų sumažinimas 11 proc. ir PVM vaistams padidinimas. Didelės įtakos vaistų kainoms turi ir juos tiekiantieji didmenininkai. Tačiau esą nutarta patiems „susispausti“ – kaip iki šiol, dirbti sutartinai, kad tik toliau dar kas nors nepablogėtų…
