Prieš porą mėnesių Plungės kultūros centro darbuotojų kolektyvą papildė dvidešimt dvejų Simona Gudavičiūtė. Iš Telšių kilusi mergina įstaigoje eina direktoriaus pavaduotojos pareigas. Itin aktyvi ir iniciatyvi panelė jau spėjo Plungėje suburti ir renginių organizavimo klubą, o dėl ypač malonaus ir išskirtinio balso ji nuolat kviečiama vesti renginius, įgarsinti reklamas. Žodžiu, pritapo, tarytum čia buvusi. Taigi kaip grynakraujė telšiškė tapo plungiške?
Simonos kelias į Plungę prasidėjo… Klaipėdoje. Baigusi Telšių „Džiugo“ vidurinę mokyklą, ji čia atvyko Klaipėdos universitete studijuoti renginių režisūros. Vieną iš mokomųjų dalykų dėstė Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis. Atėjus laikui pasirinkti praktikos vietą, Simona nusprendė, kad tam puikiai tiktų Plungė, esanti netoli namų. Tad kreipėsi į R. Matulį, o šis mielai sutiko padėti.
Mergina Plungės kultūros centre praktiką atliko du kartus – trečiajame ir ketvirtajame kursuose. Baigiamąjį darbą rengė taip pat mūsų mieste. Gegužės mėnesį Plungėje organizuota „Ekologiško meno alėja“, sutraukusi neregėtą skaičių ir dalyvių, ir žiūrovų – būtent Simonos „kūdikis“, rengtas net keturis mėnesius.
Simona apgailestavo, kad renginio metu pradėjo lyti, dėl to savo pirmąjį blyną vadino gerokai prisvilusiu: „Aš apskritai esu žiauri pesimistė, niekada dėl kokio režisuoto renginio nesu iki galo patenkinta“. Tačiau reikėtų pasakyti, kad mergina pernelyg kuklinasi. Į ekologiją per meno prizmę pažvelgti kvietęs renginys pritraukė tiek plungiškių, kad, tądien eidamas Laisvės alėja, galėjai pamanyti, jog vyksta mūsų miesto šventė… Kiek čia buvo spalvų, mados, muzikos ir šokių!
Na, o kiek vėliau, laimėjusi konkursą, Simona pradėjo eiti Plungės kultūros centro direktoriaus pavaduotojos pareigas. Pagrindinis jos darbo pobūdis – renginių organizavimas. Simona jau režisavo adventinį vakarą, pramoginę-edukacinę popietę vaikams „Tikrieji laiškai“, renginį Baltosios lazdelės dienai paminėti, prisidėjo prie kitų renginių organizavimo.
„Turiu pasitvirtinusi metų darbų planą. Jame – renginiai, kuriuos turiu suorganizuoti, plius kiekvieną mėnesį pasiūliau po kokią nors savo idėją“, – apie savo darbą pasakojo mergina.
Simonai dažnai tenka pabūti ne tik režisiere, bet ir paties renginio vedėja. O tai jai sekasi išties neprastai. Plungiškiai jau turėjo pastebėti ne vieną renginį kultūros centre vedusią simpatišką tamsiaplaukę panelę, išsiskiriančią melodingu balsu. Dėl šios priežasties neretai ją kviečiasi įgarsinti reklamų.
Galbūt retkarčiais ir uždainuojanti? Simona prisipažino, kad dainuoti iš tiesų be galo mėgstanti, bet tik… kai niekas negirdi. Tačiau prasitarė: jeigu kas vis dėl to išgirsta – labai giria ir skatina dainuoti viešai. „Nesveikai noriu, bet žiauriai bijau. Čia tokia ne viešumos, ne scenos, o paties dainavimo baimė…“ – pasakojo mergina.
Suprasdama, kad vienai pačiai organizuoti vieną renginį po kito gali būti sunkoka, Simona sugalvojo suburti renginių organizavimo klubą. Paskelbusi mokyklose, ėmė laukti skambučių, tačiau… nesulaukė. Kaip paaiškėjo, tokių skelbimų nelabai kas ir skaito. Tada griebė jautį už ragų ir pati nuvyko į mokyklas paieškoti iniciatyvaus jaunimo.
Plungės „Babrungo“ pagrindinėje mokykloje pristačiusi klubo idėją moksleiviams, ji per penkias minutes sugebėjo surinkti net 23 norinčiuosius prisijungti! Tiesa, vėliau jaunimo šiek tiek nubyrėjo – į klubo susitikimą atėjo jau tik 17, tačiau ir toks skaičius Simonai atrodė pakankamai didelis. Štai taip susirinko jaunoji renginių organizavimo klubo grupė – 7-9 klasių moksleiviai.
O vyresnėlių grupę – 11-12 klasių mokinius – Simona „sužvejojo“ Plungės „Saulės“ gimnazijoje, tokių yra apie dešimt. Retkarčiais prie šio klubo prisijungia ir jaunimo klubas „Pakopa“.
Kol kas pavadinimo neturinčiame renginių organizavimo klube du kartus per savaitę besirenkantis jaunimas kuria naujas idėjas renginiams, mokosi juos režisuoti ir pan. Artimiausias klubo darbelis – „(Ne!) Paskutinė dozė“. Tai renginys, skirtas Tarptautinei narkotikų vartotojų dienai paminėti. Simona pasakojo, kad jo metu bus atliekami kūriniai dainininkų, mirusių nuo narkotikų, rodomi filmai.
Ar aktyvistės, menininkės gyslelę Simonai padovanojo tėvai? Ji šypsosi ir sako, kad tikrai ne. Tėveliai esą prie meno iš viso nelinkę, tik va mamos tėtis, jos senelis, kadaise labai muzikavo, fotografuodavo. Dvylika metų lankiusi Telšių Žemaitės dramos teatro studiją „Savi“, Simona visada svajojo tapti aktore, bet pabijojo nutolti nuo šeimos, prie kurios yra labai prisirišusi. Galiausiai pasirinko renginių režisūrą, nors: „Dabar žiūriu į sceną ir taaaip noriu vaidinti…“ Mergina patikino, kad režisūra jos mokslai tikrai nesibaigs. Šiemet dar norėjo apsiprasti su naujuoju darbu, o kitąmet planuoja studijuoti vadybą ar viešąjį administravimą magistro laipsniui gauti. „Visą gyvenimą galėčiau mokytis, nė kiek nebijau. Galbūt dėl to, kad studijavau mėgiamą specialybę?“ – svarstė Simona.
Pasidomėjome, kaip naujajai direktoriaus pavaduotojai sekėsi pritapti prie kolektyvo. Simona prisipažino iš pradžių bijojusi, kad nuo seno susistygavęs kolektyvas ją sunkiai įsileis, vis dėlto kai kurie ir po dvidešimt metų čia dirba, tačiau nebuvo nieko panašaus: „Su niekuo nesipykstu, bet kada galiu eiti, klausti ir visada padės“.
Telšiai nuo Plungės – pakankamai netoli, tačiau Simona sakė, kad į darbą kiekvieną dieną važinėti pirmyn ir atgal nesinori, tad apsigyveno čia. Mergina po truputį pripranta prie Plungės, nors prisipažino, kad kadaise, važiuodama pro šalį, manė niekada negalėsianti čia gyventi… Na, o šiandien ji neatsidžiaugia, kad Plungė – itin intelektualus miestas, kuriame nuolat vyksta gausybė renginių, daug aktyvių jaunimo organizacijų, ypač daug dainuojančiųjų, šokančiųjų. „Einu per aikštę ir džiaugiuosi“, – šypsosi mūsų miestą pamilusi Simona.
Laisvalaikiu mergina sakė mėgstanti klausytis geros muzikos, o štai televizoriaus visiškai nežiūri: „Na, man niekaip neišeina kelias valandas žiūrėt į plastikinę dėžę…“ Mieliau renkasi ramius pašnekesius su draugais prie žvakių, skambant tyliems muzikos garsams.
Vis dėlto į Telšius mergina važiuoja pakankamai dažnai – kone kiekvieną savaitgalį, tačiau, būna, nulekia ir vidury savaitės. Sėda prie vairo, šalia pasisodina savo ištikimąją palydovę – taksiukę Bredą ir pirmyn abi į tėviškę…
