Per metus Plungės rajono savivaldybės audito ir kontrolės tarnyba atlieka ne vieną auditą. Vieni jų būna kasmetiniai privalomieji, kitus užsako Savivaldybės taryba. Įprasta, kad po patikrinimo kontrolieriai pateikia rekomendacijas, ką įstaigų, įmonių vadovai turėtų padaryti, kad padėtis pasikeistų. Ne kartą Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė yra konstatavusi, kad jų pasiūlymų vykdymas – vangus. Tad baigiantis metams dar kartą pasižiūrėta, kaip įgyvendintos 2020 ir 2021 metais kontrolierių teiktos rekomendacijos.
Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje šį klausimą pristatė Savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjas Vytautas Tumas. Be ilgų įžangų jis konstatavo, jog informaciją apie įgyvendintas, neįgyvendintas ar dar įgyvendinimo laukiančias rekomendacijas gavo iš specialistų, kuruojančių tam tikrą sritį. Kadangi ataskaita ilga – net 41 puslapis, skyriaus vedėjas neabejojo, jog komiteto nariai su ja susipažino iš anksto, ir tiesiog laukė klausimų.
Reikia pastebėti, jog klausimų turėjo tik komiteto pirmininkas Algirdas Pečiulis. Visų pirma jis pasidomėjo, kodėl neįgyvendinta rekomendacija, susijusi su Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšomis. Beje, tai bene opiausia kiekvienų metų tema: pinigai skiriami, tačiau jie nepanaudojami.
„Kasmet ši sritis kontrolierių yra patikrinama ir kaskart randama nepanaudotų lėšų. Žinoma, ir priežasčių, kodėl to nepavyko padaryti, taip pat netrūksta“, – pažymėjo komiteto pirmininkas.
V. Tumas paaiškino, kad pagal rekomendaciją turėjo būti parengta KPPP lėšų panaudojimo priežiūros ir kontrolės tvarka. Ją paruošti pavesta būtent jo vadovaujamam skyriui.
„Atrodo, kad nieko sudėtingo parengti tą tvarką, keliais papildomais punktais įvardyti kontrolę. Tačiau tai nėra taip paprasta, nes su kontrole bus įvedami ir apribojimai. O atsižvelgiant į gaunamą finansavimą ir kartais nepalankias oro sąlygas bei kitokius veiksnius bus apsunkintas lėšų panaudojimo ir tam tikrų darbų procesas. Tvarką rengiame, konsultuojamės, bet galutinio rezultato dar neturime“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.
Pažvelgus į Plungės šilumos tinklams teiktas rekomendacijas, A. Pečiuliui užkliuvo tai, kad bendrovės valdyba turi atlikti savo veiklos vertinimą ir atsiskaityti akcininkams apie pasiektus rezultatus. „Rašoma, jog rekomendacijos įgyvendinamos nuolatos. Tačiau, kiek prisimenu, tarybos posėdžiuose nieko panašaus nėra buvę. Ar valdyba atsiskaito tik Savivaldybės administracijai?“ – teiravosi politikas.
Vietos ūkio skyriaus specialisto Kazio Milieriaus teigimu, parašymas „nuolatos“ nėra laužtas iš piršto. Plungės šilumos tinklai turėjo reikalų su UAB „Plungės bioenergija“ dėl jų pasiruošimo tiekti šilumą, dėl jų santykių su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, dėl raštų rašymo įvairioms instancijoms. Tad glaudus bendravimas su valdyba ir vadovais vyko visais klausimais: tiek pasiruošimo šildymo sezonui, tiek specialiojo šilumos ūkio plano keitimo ir pan.
„Labai gerai bendravimas su Savivaldybės administracija, su jos vadovais, bet mūsų rekomendacija buvo, kad akcininkas neliktų nuošalyje, kad valdybos pirmininkas atsiskaitytų už valdybos darbą įmonėje“, – patikslino Savivaldybės kontrolierė.
Pasak jos, tokiu būdu gaunama daugiau informacijos: jei yra problemų, jos iškeliamos, o jei yra kuo pasidžiaugti, galima ir pasidžiaugti.
Komiteto pirmininkas pastebėjo ir tai, jog Savivaldybės administracija neatsižvelgė į dar 2020 m. teiktą rekomendaciją išieškoti iš kaltų asmenų rajono biudžetui padarytą 6 925,80 euro žalą (dėl leidimų atlikti kasimo darbus išdavimo ir už tai neteisingai apskaičiuotos rinkliavos – aut. past.).
V. Tumas atsakė, kad šiuo klausimu taip pat buvo dirbama: vyko posėdžiai, aiškintasi, kiek tikslus buvo tvarkos aprašas, kaip seniūnai jį suprato ir pan. „Atsižvelgus į tai, kad galėjo būti neteisingai suprasta, netinkamai įvertinta situacija, buvo nuspręsta išieškojimo procedūros nepradėti“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.
Į tokį paaiškinimą D. Jarašiūnienė tik užsiminė, kad su žmogiškojo faktoriaus atsiradimu įstatymas niekur nedingsta, ir siūlė ateityje tvirtinti aiškesnius norminius teisės aktus, kad būtų išvengta interpretacijų ir panašių situacijų.
