Kalėdinis paštas, kurį surengė Šerkšnėnų kultūros centras, sulaukė didžiulio susidomėjimo – buvo gauta daugiau kaip 800 laiškų. Dvi dienas laiškanešiais dirbę centro darbuotojai pasakojo, kad po apsilankymų pas seniūnijos žmones namo sugrįžo kupini pačių džiugiausių emocijų.
Nustebino laiškų gausa
Kalėdinis paštas Šerkšnėnuose, Skuodiškėse ir Žemalėje pradėjo veikti pirmosiomis gruodžio dienomis. Jo principas buvo paprastas – kiekvienas į specialias šio pašto dėžutes galėjo įmesti atviruką ir sveikinimą, buvo būtina ant voko parašyti sveikinamo žmogaus adresą, vardą ir pavardę. Prieš šventes, gruodžio 19-ąją, laiškai buvo išimti, suskirstyti ir pradėti vežioti adresatams.
Kalėdinio pašto tradicija Šerkšnėnuose gyvavo jau seniai, tačiau pirmą kartą tokios dėžutės buvo įrengtos Skuodiškėse, prie informacinės lentos, o taip pat Žemalėje esančioje parduotuvėje.
Vienas iš šventinio pašto organizatorių, Šerkšnėnų kultūros centro vadovas Remigijus Kudla „Santarvei“ sakė, kad anksčiau kasmet Šerkšnėnuose Kalėdų „paštininkai“ sulaukdavo iki šimto sveikinimo atvirukų, skirtų draugams, artimiesiems ar geriems kaimynams.
„Kai juos išnešiodavome po namus, žmonės džiaugdavosi, kad juos aplankome, pabūname kartu, pakalbame, pabendraujame. Tačiau tai, kas šiemet įvyko, sunku apsakyti žodžiais – Šerkšnėnuose ir Skuodiškėse iš pašto dėžučių išėmėme 549 atvirutes ir laiškus, Žemalėje – 253. Kai Skuodiškėse mūsų darbuotojai atvažiavo dar kartą – jau nuimti pašto dėžutės – ją vėl rado pilną laiškų“, – pasakojo direktorius.
Grįžo su geriausiomis emocijomis
Neįprastais laiškanešiais tapę kultūros centro darbuotojai: kultūrinių renginių organizatorė Modesta Šakienė, meno vadovas Gintaras Sabeckis ir Romana Venclovienė – „Santarvei“ pasakojo, kad po dviejų dienų kelionės su atvirukais ir laiškais visi grįžo kupini pačių geriausių emocijų, buvo ir laimės ašarų, žmonės laukė, dėkojo, vaišino, dar ir į kelionę vaišių įdėjo.
„Vienos dienos sveikinimams išnešioti neužteko – prisiėjo ir ganėtinai toli į laukus vežti, ir pavojingomis sąlygomis keliauti, per pusnis bristi. Bet viską atpirko tai, kaip vienas laiškutis atokiai gyvenančiam žmogui sušildydavo jo širdį… Buvo žmonių, kuriuos pasiekdavo ir dešimt, ir daugiau laiškų. Juos šventiškai surišdavome ir įteikdavome kaip mielą dovanėlę. Ir laiko nemažai skyrėme, ir pavargome, tačiau esame laimingi – matėme žmonių šypsenas, skatinančias dar daugiau bendrauti ir žengti į priekį“, – įspūdžius pasakojo M. Šakienė.
Laiškas mielesnis
Ne pirmus metus šventinį paštą išnešiojanti renginių organizatorė pažymėjo: tokio ažiotažo dar nėra buvę, kad vienos dienos neužtektų visiems laiškams išnešioti – Skuodiškėse net kelis kartus teko važiuoti ištuštinti dėžutės, nes laiškai paprasčiausiai nebetilpdavo.
„Suprantu, kad šiuo metu yra įvairių galimybių pasveikinti draugą ar artimą žmogų, net ir brūkštelint žinutę per feisbuką. Tačiau tai vis tiek nėra taip malonu, kaip gauti ranka parašytą laišką, jis yra širdžiai mielesnis ir parodo didesnį dėmesį vienas kitam šiuo stebuklingu kalėdiniu laikotarpiu. Suprantame, kad tai ir sujungia bendruomenes dar didesniam, artimesniam bendravimui“, – tvirtino M. Šakienė.
Organizatoriai neabejoja, kad ir kitais metais ši tradicija gyvuos. Jie planuoja į šią kalėdinę akciją įtraukti ir Plinkšes.
Tradicija turi gyvuoti
Apie tai, kad šią tradiciją būtina išsaugoti, „Santarvei“ kalbėjo Skuodiškių ir Žemalės bendruomenių pirmininkai.
„Mes visada esame aktyvūs, mažoje bendruomenėje gyvename draugiškai, norėjosi vienas kitą pasveikinti, gal todėl laiškai ir netilpo į dėžutę. Manau, kad smagiausia laiškanešių darbo dalis buvo jų atvykimas į kiekvienus namus su akordeonu, dainomis, galimybė kad ir trumpai pabendrauti, palinkėti viso, ko geriausio. Tikimės, kad šis paštas gyvuos ilgai, jeigu nebus, kas organizuoja, patys jį padarysime. Pati parašiau apie dvidešimt atviručių su sveikinimais, o širdį sušildė devyni gauti sveikinimai“, – pasakojo Skuodiškių bendruomenės pirmininkė Kristina Biekštienė.
Apie tai, kad sumanymas pasiteisino, o laiškai netilpo į gyvenvietės „Aibės“ parduotuvėje pastatytą dėžutę, pasakojo ir Žemalės bendruomenės pirmininkas Paulius Pocevičius: matyt, žmonėms jau nusibodo tos lakoniškos ir vienodos sveikinimo žinutės telefonu ar kitais kanalais.
„Grįžta paprastumas, kurio taip reikia, ir ranka rašytas žodis. Pats parašiau gal penkis ar šešis sveikinimus ir gavau panašiai tiek pat. Manau, kad tokia bendravimo forma reikalinga ir šią tradiciją būtina tęsti“, – tikino bendruomenės pirmininkas.
Nuotraukos iš bendruomenės archyvo
