Praėjusią savaitę vykusiame Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje ir savaite anksčiau vykusiame Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje politikai diskutavo, kam ir kiek, ar teisingai paskirstytos į savivaldybės biudžetą surinktos viršplaninės lėšos. O jų nemažai – 1 mln. 606 tūkst. 409 eurai. Nieko nestebina, kad dalijant pinigus neišvengiama ginčų.
Įstaigoms paskirstyta beveik milijonas eurų
Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje sprendimo projektą pristačiusi Savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Daiva Mažeikienė sakė, kad didžiąją viršplaninių lėšų dalį – 900 tūkst. eurų – sudaro gyventojų pajamų mokestis, 92 tūkst. eurų – juridinių asmenų sumokėti nekilnojamojo turto mokesčiai, 498 tūkst. 509 eurus – tikslinės dotacijos.
Įstaigoms buvo išplatinta informacija, kad rašytų raštus dėl būtiniausių poreikių. Prašymai gauti beveik iš kiekvienos įstaigos. Paskirstyta 996 tūkst. 800 eurų.
Opozicijai – neaiškios dalybos
Žvelgdamas į pridėtas lėšų paskirstymo lenteles Savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Mindaugas Kaunas domėjosi, kokiu principu buvo dalijami papildomi pinigai. Politikui užkliuvo, jog nebuvo skirta lėšų Akademiko Adolfo Jucio progimnazijos stogelio remontui, „Ryto“ pagrindinės mokyklos valgyklos remontui. „Visi reklamuojasi toje valgykloje, bet papildomų pinigų kažkodėl nebeskiriame“, – pastebėjo jis.
Skyriaus vedėja paaiškino, kad „Ryto“ mokykla išlaidas gali dengti iš surenkamo antkainio. Lapkričio mėnesį švietimo įstaiga turėtų pasidaryti analizę, ir tada dar kartą bus sugrįžta prie šio klausimo. Stogelio remonto lėšos, pasak D. Mažeikienės, nukeltos į 2024 metus.
M. Kaunui abejonių kėlė ir Plungės sporto ir rekreacijos centrui skiriamos lėšos, nes, jo įsitikinimu, įstaigai iki metų pabaigos skirta pakankamai pinigų ir jų dar lieka.
„Sporto ir rekreacijos centras įrodė, kad jiems būtinai reikia. Kur panaudos likučius iki metų pabaigos, jie jau susiplanavę“, – į pastabą atsakė pranešėja.
M. Kaunas kalbėjo, kad, remdamasis turima informacija apie viešųjų įstaigų, Savivaldybės tarybos veiklai skirtas lėšas ir likučius, jis sutaupytų ir rastų, kur tuos pinigus panaudoti ir nereikėtų papildomai. Politiką stebino, jog vienai seniūnijai skiriama keliasdešimt tūkstančių eurų, kitai – keli tūkstančiai.
„Čia kažkoks atsidėkojimas ar atsiskaitymas? Nėra racionalaus sprendimo, už ką ir kam duoda. Vienintelį pliusą matau, kad sumokėta mažiau palūkanų, nei planuota“, – reziumavo M. Kaunas.
Lėšų turi, bet duota papildomai
„Norėčiau pasidžiaugti tikrai nemaža viršplaninių lėšų suma. Nedažnai būna toks dalykas. Džiugu, kad dauguma pagrįstų prašymų galėjome patenkinti. Normalu, kad, nagrinėjant biudžetą, iškyla klausimų. Tiesiog, man būnant komiteto pirmininku, neįtikindavo dalykas, kad įstaiga turi pinigų sąskaitoje ir vis tiek mes dar duodame“, – kalbėjo kitas opozicijos narys Adomas Zamulskis.
Jam abejonių kėlė papildomas 8 tūkst. eurų finansavimas Sergančiųjų cukriniu diabetu klubui. „Ar mes nepakankamai davėme, ar tiek buvo užimtas autobusiukas? Prieš 2–3 metus teko pasidomėti ta veikla, tai ten buvo visokių įdomių klausimų. 2023 m. skyrėme apie 10 tūkst. eurų, tai dabar vos ne 90 proc. visos sumos vėl skiriame paskutiniam ketvirčiui“, – domėjosi politikas.
Pasak D. Mažeikienės, dar vasarą buvo gautas klubo raštas, jog turi stabdyti automobilį ir visą paslaugų teikimą, nes neužtenka pinigų. Klubui buvo leista lėšas persikelti iš ketvirtojo ketvirčio, o Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja buvo įpareigota sužiūrėti išlaidas.
Gavus patvirtinimą, kad viskas gerai, priimtas sprendimas skirti papildomų lėšų.
Ką perkame už 10 tūkst. eurų?
Dar vienas klausimas, kilęs komiteto posėdyje A. Zamulskiui, – Litvakų atminimo sodui įsigyti skirti 10 tūkst. eurų. (Apie Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo pasiūlymą Savivaldybei įsigyti šį sodą „Plungė“ rašė birželio 16 dienos numerio straipsnyje „Ar išsaugosime Litvakų atminimo sodą?“– aut. past.)
Prie šios temos grįžta ir praėjusią savaitę vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje. „Kai buvo nagrinėjamas klausimas birželio mėnesį, vicemeras sakė, kad dar yra daug klaustukų, kad prie to klausimo grįšime komiteto posėdyje, bet niekas nieko nenagrinėjo ir jau atėjo sprendimo projektas dėl 10 tūkst. eurų skyrimo. Buvo neaiškumų dėl žemės nuosavybės. Ką mes perkame už 10 tūkst. eurų?“ – domėjosi A. Zamulskis.
Kaip sakė meras Audrius Klišonis, perkama tai, kas yra sukurta, t. y. iš metalo kaltos obelys, kurios pastatytos aukotojų lėšomis. Žemės įsigijimo klausimas, anot Savivaldybės vadovo, nenagrinėtas, nes sklypas yra Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje ir jis negali būti dalomas, kaip galvota daryti.
„Dabar kalbamasi dėl galimos ilgalaikės žemės sklypo nuomos. Kadangi toks paminklas Lietuvoje – vienintelis, gavę pasiūlymą iš Jakovo Bunkos fondo norime, kad jis išliktų Plungėje ir toje pačioje vietoje, nes ji ir atvažiuojantiems, ir plungiškiams gerai žinoma“, – kalbėjo A. Klišonis.
Pasak jo, nuo kitų metų pasikeitus įstatymams Žemaičių dailės muziejus ir kiti rajoniniai muziejai, esantys pavaldūs Savivaldybei, turės galimybę pretenduoti į lėšas eksponatams įsigyti. Tad ir Litvakų atminimo sodui įsigyti būtų galima panaudoti minėtąsias lėšas.
Pasiūlymas
Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje M. Kaunas kolegoms pasiūlė mintį, jog, surinkus didesnę sumą viršplaninių lėšų, dalį jų būtų galima skirti didesniems darbams atlikti.
Prie šio pasiūlymo politikas grįžo ir praėjusią savaitę. „Administracija turi sutartis dėl kelių tvarkymo, turi ir kitų sutarčių, kur būtų galima panaudoti tas lėšas. Paskaičiavau, kad 100 metrų gatvės sutvarkymas kainuoja apie 50–60 tūkst. eurų. Jei bent 50 proc. būtumėte paskyrę, tai A. Jucio, V. Mačernio gatvės Plungėje, kaimuose kokia gatvelė būtų sutvarkyta. O dabar tuos pinigus neaišku pagal kokius principus išdalijote. Labai suintrigavo Savivaldybės administracijos ir tarybos išlaidos. Susidaro įspūdis, kad iki metų pabaigos jūs dar kartą ateisite ir prašysite, bet turbūt mes taip pat prašysime paaiškinti, kur išleidote tuos pinigus“, – dėstė opozicijos atstovas.
Ne pirmas kartas, kai tarybos dauguma ir mažuma nesutaria dėl biudžeto perskirstymo. Ne išimtis buvo ir šis kartas. Balsavimo rezultatas – 16 už, 1 prieš, 7 susilaikė – nulėmė, kad sprendimo projektui buvo pritarta.
