Kam negražios turgelio Sinagogų gatvėje būdos?

Pirmadienį Plungės rajono savivaldybėje virė aistros dėl turgelio Sinagogų gatvėje likimo. Mat parengtas teritorijos, esančios tarp Sinagogų ir Palankės gatvių, detalusis planas, kuriame šiam turgeliui vietos… nenumatyta. Teritorijoje planuojama rengti rekreacinę zoną, statyti automobilių aikštelę.

Padiskutuoti susirinkusiems valdininkams, turgaus savininkės – UAB „Voruta“ – atstovams ir turgaus prekeiviams tądien itin sunkiai sekėsi rasti bendrą kalbą. Pastarieji kaltino valdžią jų nuomonės nepaisymu, pataikavimu verslininkams, ketinimu iš žmonių atimti paskutinį duonos kąsnį. Valdžios atkirtis: žalios turgelio būdos labai negražios ir darkytų bendrą naujai sutvarkytos teritorijos vaizdą.

Anot susirinkimą pradėjusio Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialisto Vaclovo Matavičiaus, minėtu detaliuoju planu numatyta padaryti kelią iš Palankės į Sinagogų gatvę. Tai esą pagerintų eismo sąlygas judrioje Palankės ir J. Tumo-Vaižganto gatvių sankryžoje. Taip pat, anot jo, pagal detalųjį planą būtų formuojami du komercinės paskirties žemės sklypai ir dar vienas sklypas būtų rekreacinė teritorija.
Turgeliui – dvi alternatyvos
Kaip sakė V. Matavičius, turgelio Sinagogų gatvėje sklypas (jis yra vienas iš dviejų komercinių) būtų „visuomenės poreikiams ir inžinerinei infrastruktūrai, nes įstatymas tai numato, tad savivaldybė turi tokią teisę“. Žodžiu, vietoj turgaus bus automobilių aikštelė.

V. Matavičius patikino, kad esą pasitarus su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus specialistais, turgeliui siūlomos dvi alternatyvios vietos: Rietavo gatvėje, priešais AB „Swedbank“ esančiame skvere, arba J. Tumo-Vaižganto gatvėje, ties prekybos centro „Maxima“ automobilių aikštelės kraštine dalimi. Taip pat specialistas pažymėjo, jog šiuo atveju Vyriausybės nutarimas numato nuostolių, kuriuos patirs turgaus savininkai, atlyginimą.
Rekreacinėje teritorijoje, pasak V. Matavičiaus, dar šiemet numatoma atlikti Palankės g. esančio tvenkinio (nuo seno „kvapniausia“ miesto vieta) valymo darbus.
Priekaištų lavina
Trumpai pristatęs detalųjį planą, V. Matavičius kvietė suinteresuotus asmenis pareikšti savo nuomonę, teikti pasiūlymus raštu ir žodžiu, reikšti pretenzijas, kol planas nepatvirtintas. „Kodėl būtinai iš mūsų norit atimti paskutinį duonos kąsnį?“, „kiek jums sumokėta?“, „kodėl visada turtingiesiems kelias atviras, o mums, paprastiems, jis turi būti užkirstas?“ Tokie ir panašūs priekaištai iškart pasipylė iš turgaus prekeivių pusės.
„Nepatogių“ klausimų V. Matavičiui turėjo ir „Vorutos“ interesams susirinkime atstovavęs advokatas Arūnas Žlioba. Mat valstybinės paskirties žemės sklypą, ant kurio stovi bendrovei priklausantis turgelis, Savivaldybė „Vorutai“ išnuomojo 99-erių metų laikotarpiui. „Ar galite motyvuoti, kodėl būtent šis sklypas buvo pasirinktas inžinerinei infrastruktūrai?“ – klausė A. Žlioba. V. Matavičiaus atsakas buvo, kad šis sklypas arčiau gatvės, patogesnis privažiavimas ir pan.
Tačiau, A. Žliobos nuomone, detalųjį planą buvo galima parengti ir „nelendant prie šio sklypo“. Advokatas taip pat tvirtino, jog turgaus būdos – nekilnojamasis turtas, o štai V. Matavičiaus teigimu, tai tiesiog statiniai, kuriuos galima nukelti. Specialistas kartojo, jog be turgaus sklypo apsieiti neįmanoma, automobilių aikštelė būtina. Mat po kiek laiko miestiečiai nebegalės naudotis kitoje gatvės pusėje priešais turgelį esančia „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausančia aikštele, nes bendrovė ketinanti anksčiau ar vėliau čia statyti statinius. Tai sukėlė dar didesnį turgaus prekeivių šurmulį: „Visi tie darbai tik dėl to, kad įtiktumėte „Vičiūnams“! Sprendžiate jų naudai! Mes taip nepaliksim!“
Nori gražesnio miesto
Turgaus prekeiviams pikčiau sušurmaliavus, žodį tarė Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė, pasak kurios, sutvarkyti teritoriją tarp Palankės ir Sinagogų gatvių planuota jau seniai: „Norim, kad miestas būtų gražesnis, tvarkingesnis. Sutikit, kad ten dabar nelabai gražu…“ Mero Albino Klimo nuomonė buvo panaši: „Turgaus statiniai tos vietos tikrai nepuoš…“
Susirinkime dalyvavusį UAB „Regila“ vadovą Ričardą Jocį papiktino valdininkų savivalė: „Kodėl Matavičius, kaip koks teisėjas, nusprendžia, kam Plungėje galima stovėti, o kam ne? Kodėl nederinama su žmonėmis? Kodėl kviečiat tik tada, kai planas jau parengtas?“ Verslininkas nuogąstavo dėl to, kad, sutvarkius Sinagogų ir Palankės gatvių teritoriją, bus panaikintas ar paliktas per siauras įvažiavimas prie jam priklausančio pastato, esančio prie Palankės ir J. Tumo-Vaižganto
gatvių sankryžos. Tačiau V. Matavičius patikino, kad įvažiavimas tikrai liks ir bus toks, kokio reikės. O dėl plano specialistas sakė, jog parengti jį buvo privalu, kitaip nebūtų galima jokia diskusija.
Prašo keisti detalųjį planą
Pasak A. Žliobos, esminis dalykas, kad įmonė, kurios vienintelė veikla – turgus, yra žlugdoma. „Kas sprendžia, kas gražu, o kas ne? Mano klientas nenori prarasti teisės į nuomojamą sklypą, o jūs kišatės ir darot, ką norit. Mes nesutinkame ir prašome eliminuoti sklypą iš detaliojo plano“, – dėstė advokatas. V. Matavičius vis dėlto siūlė apžiūrėti pasiūlytas alternatyvias turgaus vietas ir tik paskui spręsti.
Anot jau minėto Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo Stepono Januškos, „visuomenės interesas šiuo atveju – aukščiau privataus, tuo labiau kad tai yra valstybinė žemė“.
S. Januškos teigimu, nors sklypas išnuomotas „Vorutai“ 99-iems metams, parengus detalųjį planą ir rengiant inžinerinę infrastruktūrą, sklypas gali būti panaudojamas visuomenės poreikiams, o patiriami nuostoliai „Vorutai“ būtų atlyginami, pasiūloma ir alternatyvi vieta.
Kaip matyti, diskusijos dėl šio detaliojo plano dar tęsis.