Varnių parapijos klebonas kan. Andriejus Sabaliauskas per dvejus metus, praleistus Varniuose, su vietiniais gyventojais sukūrė glaudų ryšį ir atlieka parapijai svarbius darbus. Kanauninkas – kūrybingos dvasios žmogus. Jis rašo eilėraščius nuo mokyklos laikų, o jo kūryba pirmą kartą buvo publikuota seminarijos laikais. „Poezija yra pastabumas ir labai jautrus žvilgsnis į aplinką“, – teigė klebonas.
Laura MOCKUTĖ
Kanauninkas A. Sabaliauskas Varniuose jau dveji metai. Jis džiaugiasi, kad parapijos gyventojai yra malonūs ir geri, tai leidžia efektyviai spręsti iškilusias problemas ir kurti dvasingą bendruomenę.
Savo tarnystės Varniuose metu klebonas džiaugiasi nuveiktais darbais. Pradėta dažyti Varnių katedra, įrengtas viešasis tualetas, visiškai atnaujintas lurdas – šalia pastatyti suoliukai, sutvarkyta prieiga, pati statula. Šv. Aleksandro bažnyčioje, Vaikų dienos centre atliktas remontas, pakeistas stogas, durys, langai. Kan. A. Sabaliauskas sakė, kad darbai vyksta ir Dievas duoda galimybę juos atlikti. Žinoma, pats vienas, teigė, visko negalėtų padaryti – padeda Varnių parapijos gyventojai.
Žemaitijoje ilgą laiką dirbęs kanauninkas A. Sabaliauskas neslepia, kad yra grynas donininkas žemaitis kaip ir varniškiai. „Kalba yra perprantama. Kai dirbau Telšiuose, niekas negalėjo įtarti, kad aš ne telšiškis, nors Telšiuose išbuvau ilgai – studijų metais, darbo metais, tai susidarė didelis metų skaičius Telšiuose“, – pasakojo kunigas.
2006 m. A. Sabaliauskui buvo suteiktas teologijos licenciato laipsnis, o vėliau ir kanauninko titulas. Tuo metu buvęs jauniausias tokį titulą turintis dvasininkas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, klebonas pabrėžia, kad privilegijos neatleidžia nuo atsakomybės. Per savo gyvenimą jis dirbo įvairiuose postuose, įskaitant Marijos radiją, Vatikano radiją, prisidėjo prie dviejų dokumentinių filmų, skirtų Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupijos įkūrimo jubiliejams paminėti, rašė apžvalginius straipsnius, įvykių analizes ir kt.
Klebono tikslas Varniuose yra aiškus – būti kartu su bendruomene, rūpintis žmonių sielomis ir teikti dvasinę pagalbą. „Klebonas yra labai laikina persona, nes niekas nežino, kiek čia būsime, esi ten, kur esi, ir darai tai, ką turi padaryti“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad jo darbas Varniuose yra tik vienas etapas ilgame dvasiniame kelyje, kuris remiasi tikėjimu ir nuolatinėmis pastangomis tobulinti aplinką ir parapijos bendruomenę.
Sabaliausko gyvenime poezija užima svarbią vietą, o jos paskirtis, kanauninko nuomone, išlieka ta pati – kelti žmogaus dvasią: „Poetas ar poezija pati, mano suvokimu, savo prigimtimi turi kelti žmogaus dvasią, rūpintis žmogaus dvasia, nes materialinis pasaulis labai smukdo žmogų, vargina, o dvasia kelia žmogų, leidžia atgauti jėgas.“ Pasak klebono, poezija yra būdas duoti žodį savo vidiniam balsui, o jo kūriniai dažnai įkvėpti gamtos grožio, žmonių istorijų, kitų poetų kūrybos.
Sabaliausko kūriniuose atsiskleidžia ir tikėjimas. Nors kūriniai nėra griežtai religiniai, kaip sako jis, į juos žiūri bendražmogiškai, matydamas visumą, kaip ir kiti poetai. „Žiūrėdamas į savo gyvenimą, į kito gyvenimą, į tėvynės, gimtinės sampratą, viską suvedi, nes viskas – Dievo duota“, – dalijosi mintimis poetas.
