Spalio 15-ąją, o tai bus sekmadienis, visus kviečiame į Kantaučius! Čia, šalia bažnyčios, rengiamas įspūdingas paramos koncertas „Praeičiai suteikime ateitį“.
Jo tikslas, kaip sakė renginio organizatoriai Plungės rajono savivaldybės tarybos narys, aktyvus Kantaučių kaimo bendruomenės narys Linas Ramanauskas ir Žlibinų kultūros centro direktorė Alina Bružienė, – surinkti lėšų šio kaimo bažnytėlės vargonams restauruoti. Vargonams, kurie – patys seniausi ir autentiškiausi Plungės rajone ir vieni seniausių Žemaitijoje. Taigi kiekvienas iš mūsų turime progą bent maža dalele prisidėti prie to, kad daugiau nei dviejų šimtmečių senumo vargonai atgimtų naujam gyvenimui ir kad jais grojamos muzikos galėtų klausytis dar ne viena karta.
Renginys, kurio sumanytoja yra bažnyčios vargonininkė Rūta Černeckienė, prasidės 13.30 val. šv. Mišiomis Kantaučių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje.
Po pamaldų – koncertas, kuris išties bus išskirtinis, sukviesiantis visą būrį scenos žvaigždžių: klausysimės roko muzikos atlikėjo Česlovo Gabalio, visoje Lietuvoje žinomų „Žemaitukų“, operos solistų Vilijos Mikštaitės ir Mindaugo Zimkaus, grupės „Tabasco“ lyderio Gedimino Norvaišo, populiariųjų Sandros ir Viktoro, atlikėjos Lolitos Liaudanskienės. Taigi geros nuotaikos tikrai nestigs!
Kaip minėta, koncertas – su intencija: pasak organizatorių, atlikėjai koncertuos nemokamai, o publikos bus prašoma aukoti, surinktas lėšas skiriant Kantaučių bažnytėlės vargonams restauruoti.
Intencija išties puiki, tad ir atlikėjai prie jos mielai prisideda.
Česlovas Gabalis: „Net nedvejodamas pasakiau TAIP! O kaip kitaip: juk šalia Kantaučių – Rimučiai – mano vaikystės kaimas. Todėl šis kraštas man labai artimas. O ir vargonai! Tikrai suintrigavo tai, kad tokioje nedidelėje bažnytėlėje yra tokie unikalūs vargonai! Turime pasistengti juos prikelti naujam gyvenimui. Būtinai atvyksiu. Ir ne vienas – su pianistu Feliksu Zakrevskiu.“
Linas Vaitkevičius: „Mes, „Žemaitukai“, visur ir visada už muziką. Šie vargonai – puikus muzikos instrumentas, kurį privalome išsaugoti. Tai – mūsų istorija, mūsų krašto istorija. Tad negalime nepalaikyti! Džiaugiamės, kad yra tokių žmonių, kaip Linas Ramanauskas, – turinčių gražių idėjų ir nebijančių imtis iniciatyvos.“
Gediminas Norvaišas: „Esu LIONS klubo narys, tad parama, pagalba kitiems man nėra svetimas dalykas. Ir būdamas Savivaldybės tarybos nariu visada sakydavau, kad mano atlyginimas tegul bus paskirtas, pavyzdžiui, kokiam varpui restauruoti. Manau, ne tik kantautiškiams, bet ir visiems mums garbė Kantaučiuose turėti tokius išskirtinius vargonus, o restauravus – klausyti jų muzikos.“
Viktoras Vaikšnoras: „Mūsų su Sandra įkalbinėti tikrai nereikėjo. Juk esame plungiškiai, jau šešerius metus čia turime savo verslą, namus, o ir Kantaučiuose teko būti, tad į kvietimą atsiliepėme be jokių abejonių. Esame įsitikinę: jei darai gerus darbus, tas gerumas pas tave sugrįžta. O čia dar tokia puiki intencija – bažnytėlės vargonų restauracija!“
Lolita Liaudanskienė: „Aš pati iš Žlibinų, mano močiutė – iš Kantaučių. Taigi esu šių kraštų vaikas, tad kaip galėčiau neprisidėti prie tokio puikaus renginio. Juolab kad tikslas labai kilnus – išsaugoti kultūros paveldą. Labai vertinu kantautiškių iniciatyvą ir, kaip ir visi kiti atlikėjai, mielai į ją įsitrauksiu.“
Vilija Mikštaitė: „Kantaučiai – mano gimtinė, o bažnytėlė – man ypatinga vieta, nes šios šventovės šviesoje ir skambesyje aš augau. Mano seneliai giedojo bažnyčioje, o vargonų skambesys, tas išskirtinis barokinis skambesys, kuris tikrai unikalus, visam laikui išlikęs mano atmintyje. Buvau dar visai mažytė, kai, įkišdavusi galvą tarp grotų, klausydavausi to garso, palikusio man giliausią įspūdį.
Dabar, kai turiu galimybę įsitraukti į šią vargonų išsaugojimo misiją, su didžiausiu noru tai padarysiu. Manau, ir visi kiti – nors po mažą grūdelį, bet sunešime tiek, kiek reikia. Bažnyčia – visų mūsų namai, o ši misija, dvasinė misija, pakylės kiekvieno iš mūsų sielą. Džiaugiuosi galėdama prisidėti ir kviečiu ir kitus tai padaryti.“
Truputis istorijos
Kaip teigia istorijos šaltiniai, apie 1672 metus Kantaučių savininkas bajoras Kristupas Timotiejus Šiukšta čia pastatė bažnyčią, o vargonus nupirko jau kitas tos pačios giminės atstovas – Mykolas Šiukšta.
Vargonai, kurie yra įtraukti į kultūros paveldo objektų sąrašą, – seniausi ir autentiškiausi barokiniai vargonai visame Plungės rajone. Jų autorius nežinomas, tačiau manoma, kad pagaminti galėjo būti apie 1815 metus. Jie priskiriami Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklai, yra vieni paskutiniųjų šio stiliaus instrumentų Lietuvoje. Vargonai nėra dideli, teturi vieną klaviatūrą, tačiau yra unikalios struktūros. Nors priskiriami baroko stiliui, jų fasadas, puoštas plastiškais medžio dirbiniais, yra vienas vėlyviausių rokoko stiliaus pavyzdžių Lietuvoje.
Prieš kelerius metus Plungės rajono savivaldybės taryba buvo skyrusi lėšų vargonams restauruoti. Iš pradžių buvo sutvarkytos vienerios iš trejų dumplių, oro padavimo sistema. Vėliau, darbus perėmus restauratoriui Girėnui Povilioniui, buvo parengta vargonų konservavimo ir restauravimo darbų programa, restauruotas vienas iš 11 registrų, suremontuota griežykla, užsandarinti oro takai. Instrumentas buvo išvalytas, suremontuotas jo rėmas, atkurta klaviatūra.
Nors sutvarkytas tik vienas registras, vargonai buvo suderinti, jais galima groti, bet… Restauravus visus registrus, instrumentas suskambėtų visu grožiu, be to, jį, kaip išsaugotą paveldą, būtų galima rodyti ir turistams. Taigi suteikime praeičiai ateitį! To kaina – 40 tūkstančių eurų. Nemažai, bet, kaip sakė Vilija Mikštaitė, nešdami po grūdelį, galime sunešti tiek, kiek reikia.
