Du mažeikiškiai kariai savanoriai grįžo iš tarptautinės taikos palaikymo misijos Malyje – neramumų krečiamoje Afrikos šalyje.
Skyriaus vadui Andriui Grigevičiui tai buvo trečia misija šioje šalyje, jo kolegai – taip pat skyriaus vadui Arūnui Murauskiui – pirma.
Misija užtikrino stabilumą
Europos Sąjungos Taryba ES karinę mokymo misiją Malyje nusprendė pradėti 2013 metais, Lietuvos kariai JT operacijoje MINUSMA dalyvavo nuo 2016 metų.
ES karinės mokymo misijos tikslas buvo padėti atkurti veiksmingas ir atskaitingas Malio ginkluotąsias pajėgas, kad jos galėtų užtikrinti ilgalaikį saugumą šioje šalyje, o taip pat – vadovaujant civilinės valdžios institucijoms, atkurti šalies teritorinį vientisumą.
Misijos metu buvo rengiami mokymai Malio ginkluotųjų pajėgų daliniams ir padedama kurti autonominius mokymo pajėgumus, taip pat teikiamos konsultacijos Malio valdžios institucijoms ginkluotųjų pajėgų pertvarkymo klausimais.
„Misija buvo reikalinga – manau, bent toje rytinėje Malio dalyje, Gao provincijoje, kur mes bazavomės. Padėjome įvesti stabilią tvarką, žmonės jautėsi saugiai. O nauda buvo ir mums, kariams savanoriams, – per šį laikotarpį misijoje dalyvavo daugiau nei pusė tūkstančio karių, kurie pagal rotacijos principą keitėsi kas pusę metų. Jie įgijo tarptautinės patirties, treniravosi, vykdė realias pajėgų apsaugos operacijas vietovėje“, – „Santarvei“ pasakojo A. Grigevičius.
Dalyvavo paskutinį kartą
Balandį išvykusi ir rugsėjo pabaigoje grįžusi 42-iejų lietuvių karių savanorių grupė tapo paskutine pamaina Malyje, nes Vokietijos kariškių kontingentas, kurio sudėtyje ir buvo mūsų šalies kariškiai, baigia savo dalyvavimą tarptautinėje operacijoje. O pati operacija numatyta iki šių metų pabaigos.
Dirbti komandoje su kitais kariais du Krašto apsaugos savanorių pajėgų Mažeikių 603 pėstininkų kuopos kariai savanoriai ruošėsi keturis mėnesius – savaitgaliais.
„Dalyvauti karinėje misijoje, tikriausiai, yra ne vieno kario savanorio tikslas, todėl ir man norėjosi išbandyti per septyniolika metų šioje tarnyboje įgytus įgūdžius. Manau, kad po šio išbandymo galiu užskaityti savo, kaip kario, tarnybą“, – „Santarvei“ sakė pirmą kartą misijoje dalyvavęs A. Murauskis.
Kandidatų atranka į misiją Malyje buvo didžiulė. Anot A. Murauskio, reikėjo labiau pasitempti ir pasiruošti fiziškai, nes psichologiškai tokioms misijoms pasiruošta per ilgus tarnybos savanoriu metus.
Tarnyba vyko pagal ilgametį grafiką
Tarnyba misijoje vyko pagal ilgalaikį patvirtintą grafiką, užduotys kariams: iš bokštelių stebėti aplinką, saugoti bazę, aptvertą keliomis eilėmis įvairių tvorų ir vielos užtvarų, prie kurių taip paprastai neprieisi. Vyko treniruotės bei mokymai, kaip elgtis ir reaguoti užpuolimo atveju, į miestą kariai nevykdavo, viskas, ko reikėjo, buvo bazėje.
„Pirmą kartą Malyje buvau keturis mėnesius 2018-aisiais, po to – pusę metų prieš dvejus metus. Tad žinojau, kur važiuoju, kas laukia. Galima sakyti, kad tiesiog dirbau savo darbą. Tiesa, ankstesniais metais išpuolių bei incidentų nei prie bazės, nei provincijoje nebuvo, o šį kartą sukilėliai buvo užpuolę šalia esančios vietos kariuomenės bazę. Jungtinių Tautų medikai suteikė pagalbą, vyko sužeistųjų evakuacija, mes taip pat buvome pakelti pagal pavojaus signalą“, – pasakojo A. Grigevičius.
Pasak A. Murauskio, per šią taikdarių misiją jis ugdėsi kantrybę. Dėl vienodo dienos režimo misijos dalyvius ima veikti monotonija, rutina, todėl kantrybė būtina.
Kamavo karštis
Lietuvių kariai į Malį vyko kartu su Vokietijos kariuomenės kontingentu. Pirmiausia jie skrido į Kelną, ten jų laukė lėktuvas skristi į Malio sostinę Bamaką. Iš sostinės lietuviai vyko į ilgalaikę karinę bazę Goa provincijoje, kur dislokuoti vokiečių kariškiai.
Pasakodamas apie šią Afrikos šalį, pirmą kartą misijoje dalyvavęs A. Murauskis ją apibūdino kaip karštą, labai skurdžios augmenijos – ten plyti tik dykuma ir krūmeliai, kraštą.
„Sunkiausia buvo iškęsti tą 45 laipsnių kasdienį karštį, tačiau palaipsniui prie jo pripranti. Po kurio laiko jau net rengėme „warof tyre“ iššūkį: tai vienas iš daugelio sportinių iššūkių, kuriuos buvo galima atlikti laisvu nuo tarnybos laiku. Jis reikalauja daug jėgos ir ištvermės – aštuonių dalių iššūkis atliekamas vilkint 9 kilogramus sveriančią liemenę ir tokiame karštyje… Iš šių aštuonių dalių daugeliui sunkiausia buvo 50 metrų nešti 145 kilogramų sveriančią padangą“, – pasakojo A. Murauskis.
- Grigevičius, ne pirmą kartą lankęsis Malyje, įvardijo kelis pastebėtus pokyčius: šalyje vyksta statybos, tiesiami keliai, miestelis visiškai priartėjo prie bazės. Akivaizdu, kad gyvenimas ten juda į priekį.
Karinis bendradarbiavimas – būtinybė
Misija Malyje lietuvių kariams savanoriams baigėsi. Ir vis tik abu mažeikiškiai „Santarvei“ sakė, kad į misiją vyktų dar kartą – kūnas grįžo į Lietuvą, o mintys – vis dar Afrikoje, ten sugrįžti norėjosi jau po savaitės.
Tokios tarnybos įspūdžiai lieka visam gyvenimui, o įgyta patirtis niekur nedingsta. Misijos metu galima įvertinti, ką pats gali padaryti, kaip gali išgyventi kareivišką kasdienybę, rutiną, taip pat pasitikrinti, kaip psichologiškai jautiesi toli nuo Tėvynės, nuo artimųjų. Be to, čia susiformuoja pareigos jausmas – tu esi atsakingas už tai, ką padarei ir kaip padarei.
Kariai suvokia: dalyvavimas tarptautinėse operacijose yra svarbi Lietuvos įsipareigojimų tarptautiniam saugumui išraiška ir priemonė stiprinti NATO kolektyvinę gynybą, ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką, ypač dabar Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje.
„Misija reikalinga vien dėl to, kad Lietuvos kariai įgytų karinės patirties. Tokiu būdu vyksta bendradarbiavimas su kitų šalių kariškiais, mokomės veikti kartu, vykdyti užduotis. Mes padedame kitose šalyse užtikrinti saugumą, todėl, esant būtinybei ar kilus karinio konflikto pavojui, galime būti tikri, kad ir kitų šalių kariškiai padės mums užtikrinti Lietuvos saugumą“, – kalbėjo kariai savanoriai, civiliame gyvenime dirbantys santechniku-suvirintoju ir vadybininku.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
