Penktadienį Seimo nario Jurgio Razmos kvietimu Plungėje lankėsi Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos direktorius Egidijus Skrodenis ir valstybės įmonės „Telšių regiono keliai“ direktorius Romualdas Kačerauskas. Apžiūrėtas šiuo metu rekonstruojamas kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė ruožas, aiškintasi, kodėl stringa darbai, o vairuotojai skundžiasi ypač prastomis važiavimo sąlygomis.
Seimo narys J. Razma minėjo, kad pastaruoju metu gauna ypač daug plungiškių skundų dėl kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė rekonstruojamo ruožo. „Žmonės pyksta, kad lyjant kelias nė kiek nepatvarkomas ir virsta klampyne, o esant sausam orui nelaistomas, tad baisiai dulka. Kitas gyventojams kylantis klausimas – kodėl pastaruoju metu ten nevyksta jokie darbai ir kiek dar laiko teks kęsti tokius nepatogumus“, – kalbėjo parlamentaras.
LAKD vadovas E. Skrodenis teigė šią problemą žinąs ir bandąs ją spręsti: „Darbai sustojo dėl direkcijos ir darbus atliekančios uždarosios akcinės bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ ginčų ir diskusijų. Nesutarimų kilo dėl asfaltavimui skirtų medžiagų. Mes reikalaujame, kad rangovas naudotų tokias, kokios numatytos sutartyje, o firma nori rinktis alternatyvias, kurios, mūsų nuomone, prastesnės sudėties. Jie tikina, kad kokybė analogiška.“
Pasak E. Skrodenio, skelbdama konkursus LAKD skatina įmonių konkurencingumą ir, žinoma, siekia pigiau nupirkti darbus. Tačiau tai negali daryti įtakos darbų kokybei. „Mes siekiame ilgaamžiškumo, norime, kad keliai būtų tinkami eksploatuoti mažiausiai 20 metų, todėl naudojamoms medžiagoms keliame tam tikrus reikalavimus, – paaiškino direktorius. – Rangovo norui keisti medžiagas nepritariame, juolab kad ir iš specialistų gavome atsakymą, kad pasirinktosios – prastesnių savybių.“
Kol vyksta ginčai, darbai rekonstruojamame ruože gerokai apmirę. Anot J. Razmos ir E. Skrodenio, panašu, kad tokiu būdu rangovas siekia palankaus LAKD sprendimo. „Žinoma, visuomenė piktinasi ir kaltina direkciją. „Lemminkainen Lietuva“ mano, kad mes neatlaikysime tokio spaudimo ir pasiduosime, tačiau to nebus. Aš jau susitikau su įmonės generaliniu direktoriumi – sutarėme, kad medžiagos bus būtent tokios, kokios yra sutartyje. Taigi netrukus asfaltavimo darbai turėtų pajudėti, juolab kad kelio pagrindai beveik paruošti“, – visuomenę ramina E. Skrodenis.
Pagal sutartį šis projektas turi būti įgyvendintas iki 2018 metų birželio 5 dienos, tačiau „Lemminkainen Lietuva“ buvo pažadėjusi viską atlikti iki šių metų pabaigos. O kas, jei į terminą „netilps“? E. Skrodenio tvirtinimu, tokiu atveju gresia netesybos, delspinigiai ir vadinamieji juodieji sąrašai.
Seimo narys J. Razma ir LAKD vadovas E. Skrodenis aptarė ir kitus Plungei aktualius klausimus. Vienas iš jų – tunelinio viaduko statyba Dariaus ir Girėno gatvėje. Kaip minėjo E. Skrodenis, Plungės rajono savivaldybės administracija jau buvo paskelbusi konkursą. Tačiau jį teko nutraukti – dėl Transporto investicijų inspekcijos pareikštų pastabų. Dabar projektas yra pakoreguotas, tad netrukus konkursas bus skelbiamas iš naujo.
Pakalbėjus apie problemas, neliko pamiršti ir geri darbai. Vienas iš tokių – išasfaltuotas 3,6 kilometro ilgio kelias į Juodeikius. Jis sutvarkytas pagal žvyrkelių asfaltavimo programą „Zebras“. „Visi žino, kaip sudėtinga važiuoti keliu, kurio dalis asfaltuota, dalis žvyruota, paskui – vėl asfaltuota. Žinoma, ir prižiūrėti tokius kelius labai sunku. Matant problemą, kilo mintis parengti programą „Zebras“ ir išasfaltuoti likusius žvyruotus ruožus. Aš esu vienas iš tos programos „krikštatėvių“. Ir manau, kad šis sumanymas – labai vykęs ir perspektyvus“, – pasakojo J. Razma.
Per pirmąjį šios programos etapą visoje Lietuvoje buvo numatyta išasfaltuoti apie 540 km žvyrkelių, per antrąjį (2018–2020 m.) – apie 1 000 km. „Juodeikiškiai labai aktyvūs. Jie seniai siekė, kad kelias būtų išasfaltuotas, bet, kiek žinau, vilčių buvo mažai. Programa „Zebras“ jiems gerokai pagelbėjo. Kaip ir kitiems, kurie džiaugiasi išasfaltuotais ruožais“, – sakė Seimo narys.
„Lietuvoje yra daug žvyrkelių, kuriais žmonės nevažinėja vien dėl to, kad nėra asfalto. Geriau važiuoja toliau, bet geru keliu, o ne dulkėtu. Išasfaltavus judėjimas tais keliais tampa intensyvesnis. Be to, ir naujų sodybų pakelėje atsiranda, ir senųjų langinės atsidaro“, – programos rezultatais džiaugėsi ir LAKD direktorius.
Užs. Nr. S-190
