Na štai, ilga kelionė iki Seimo nario kėdės kai kam pagaliau baigėsi. Tikslas pasiektas. Išaušo didžioji diena – pirmasis naujojo Seimo posėdis. Jo metu turėtų būti išrinktas ir Seimo pirmininkas. Viena aišku, kad tai bus kandidatas iš skandalais ir įtarimais apipintos Darbo partijos. Nelengvas, oi, koks nelengvas buvo šios partijos kelias iki to aukso avinėlio – Seimo.
Sakoma, kad reikia tik labai panorėti ir noras išsipildys. Nors ir nepavyko užimti aukštesnio – Ministro pirmininko posto – Darbo partija triumfuoja. Ta proga, Viktoras Uspaskich net europarlamentaro kėdės atsisakė. Kaip vienoje TV laidoje jį apibūdino fenotipologas Markas Lučinas, – „kamikadzė“. Nors šalies vadovė kategoriškai teigė nepripažinsianti koalicijos, kurioje bus Darbo partija, ir į Konstitucinį teismą kreiptasi, kad šis nuspręstų, ar Seimo rinkimai teisėti… Niekas Darbo partijos iš valdančiosios daugumos neiškrapštys. Kaip toj dainoj, „kiek rovė neišrovė, kiek skynė nenuskynė…“. Taip niekas ir nepasikeitė.
Ministrų kėdžių ir portfelių dalybos vyksta. Tiesa, vienos televizijos žinių reportaže sakoma, kad, panašu, į ministrus ir vėl taiko ne specialistai, o tik vienos ar kitos partijos numylėtiniai. Va tokie tat dalykai darosi ant šio svieto margo.
Niekaip negaliu suprasti, už kokius nuopelnus Seimo nariams ir teisėjams skiriama teisinė neliečiamybė. Mano manymu, tai tik dar labiau juos atitolina nuo paprastų žmogelių. O taip garsiai afišuojama, kad prieš įstatymą visi esame lygūs. Tad, jei jau visi esame lygūs, gal kiekvienas ir teisinę neliečiamybę turėtume turėti? Aišku, čia jau iš fantastikos srities.
Turiu tokį slaptą sąrašą: kas būtų, jei… Jis – gana ilgas, tad keletą įrašų galiu atskleisti.
Kas būtų, jei laiku būtų sureaguota į viešas degustacijas, kai jau prasidėjo rinkiminė agitacija? Jei realiomis ir griežtomis bausmėmis būtų nubausti balsų pirkėjai ir pardavėjai… Jei išeinantys Seimo nariai atsisakytų išeitinių kompensacijų… Jeigu būtų tiesioginiai mero rinkimai… O kiek tokių „jeigu“ dar kirba galvoje… Net saldu pasidaro, kai pagalvoji: o jei viskas taip imtų ir išsipildytų.
Tai va, tokios tokelės mūsų valdžioje, o paprastų žmogelių gyvenimas slenka sena vaga. Kas sočiau, kas skalsiau – vis užkiša pilvą. Kas gali – mokesčius susimoka, jei kišenėse vėjas švilpia – skęsta skolų liūne. Bet argi kam nors tai rūpi? Juk jau seniai žinoma, kad skęstančiojo gelbėjimas – paties skęstančiojo reikalas.
„Griekas“ būtų sakyti, kad viskas tik blogai. Ir kas pasakė, kad stebuklų nebūna? Buvau ir aš prie tų stebuklais netikinčiųjų, pasirodo, klydau… Dujos buitiniams vartotojams po Naujųjų metų atpigs net 8 centais! Argi ne stebuklas? Tiesa, niekas nežadėjo, kad iki to laiko jos tiek pat ar daugiau nepakils.
