Visi žino, kad Švedija kovoje su koronavirusu yra priėmusi kitokią nei likusi Europa strategiją. Žinoma, dėl to ši Šiaurės šalis intensyviai stebima. Tačiau, nepaisydama nieko, Švedija ir toliau taiko švelnias kovos su virusu priemones. Didžiausios Skandinavijoje ekonomikos šalis neuždaro nei restoranų, nei prekybos centrų ar pradinių mokyklų. Ar iš tiesų eksperimentine vadinama Švedijos strategija yra beprotiška? Leidinio „National Review“ apžvalgininkai sako – ne.
Jeigu COVID-19 pandemija po kelių savaičių ims blėsti, garsiausiai šaukusieji apie pavojų veikiausiai iš karto pakeis nuomonę ir ims girtis, kad taip nutiko dėl įvestos socialinio atstumo kontrolės. Jie tvirtins, kad svarbios jų rekomendacijos užkirto kelią visiškai katastrofai. Deja, bus neteisūs. O Švedija, beveik netaikiusi privalomo socialinio atstumo taisyklių, ko gero, įrodys, kad jie klydo. Tokią nuomonę apie Švedijos požiūrį į kovą su koronavirusu pateikia „National Review“ apžvalgininkas Johnas Fundas ir Pietų Kalifornijos universiteto Farmacinės ekonomikos ir politikos fakulteto profesorius Joelis Hay.
„Daugelis skuba diskredituoti Švedijos požiūrį, kuris yra paremtas palaipsniui įvedamomis atsargumo priemonėmis ir tik pačių pažeidžiamiausių žmonių izoliavimu, o ne griežto karantino taikymu. Nors šalyje draudžiami didesni nei 50 žmonių susirinkimai ir renginiai, uždaryti universitetai ir vidurinės mokyklos, Švedija išlaiko atviras sienas, čia veikia darželiai, pradinės mokyklos, barai, restoranai, parduotuvės, neuždaryti parkai. Švedijos sveikatos agentūros patarėjas ir buvęs vyriausiasis šalies epidemiologas Johannesas Giesecke teigia, kad „kitos šalys ėmėsi neapgalvotų politinių veiksmų“, kurių nepateisina faktai“, – „National Review“ rašo ekspertai.
Pasak jų, šalims skubant užsidaryti ir dėl šios priežasties smarkiai apriboti ekonomiką, niekas nepabandė atsakyti į paprastą, bet labai svarbų klausimą: iš kur mes žinome, kad socialinė izoliacija iš tiesų yra veiksminga? „Kitas dalykas – netgi jeigu ji buvo veiksminga kai kurių infekcinių ligų epidemijų atveju, ar bus veiksminga siekiant pažaboti COVID-19? Net jei izoliacijos priemonės bus veiksmingos kovojant su naujuoju koronavirusu, ar jos turėtų būti diegiamos tam tikru epidemijos etapu? Ar tai yra tas pats, kas užrakinti tvarto duris, kai arkliai jau seniausiai pradingę?“ – klausia J. Fundas ir J. Hay.
Pasak ekspertų, teoriškai mažesnė fizinė sąveika gali sulėtinti naujų užsikrėtimų skaičių. Tačiau gerai nesuprantant, kiek ilgai COVID-19 viruso dalelės išlieka gyvybingos ore, vandenyje ir ant kontaktinių paviršių, net ir dėl to galima tik spėlioti.
„Gali būti, kad greičiausias ir saugiausias kreivės plokštinimo būdas yra leisti jauniems žmonėms įprastai bendrauti tarpusavyje ir tik silpniems bei ligotiems asmenims nurodyti izoliuotis“, – rašo ekspertai. Neseniai Frederikas Erixonas, Briuselyje įsikūrusio Europos tarptautinės politinės ekonomijos centro vadovas, „The Spectator“ rašė: „Iš tiesų izoliacijos ir ribojimų teorija yra gana nišinė, labai neliberali ir iki šiol neišbandyta. Tad dabar masinį eksperimentą vykdo ne Švedija, o visi kiti.“
Paklausti, kokie įrodymai patvirtina karantino ir socialinės izoliacijos naudą, akademikai primena „Diamond Princess“ – kruizinį laivą, kuriame COVID-19 susirgo 712 keleivių, o 11 iš jų mirė. Tačiau laivas yra dirbtinai sukurta ir tankiai žmonių prigrūsta vieta – gyvenimo sąlygos jame mažai kuo panašios į gyvenimo sąlygas daugelyje valstybių.
Kitas reikšmingas akademikų dažnai primenamas įrodymas –1918-aisiais pasaulyje siautusi ispaniškojo gripo pandemija. Tai nebuvo koronavirusas. Per 1918-ųjų pandemiją Filadelfijoje socialinio atstumo laikomasi nebuvo, o Sent Luise ši priemonė buvo taikoma. Mirtingumas čia buvo mažesnis nei Filadelfijoje. „Tačiau kaip tai susiję su šiandienos krize?“ – klausia J. Fundas ir J. Hay.
„Galima pagalvoti, kad mažesnį mirtingumą nulėmė atstumo laikymasis, tačiau esmė ne tai: iš Europos grįžtantys Pirmajame pasauliniame kare dalyvavę amerikiečių kariai, apsikrėtę ispaniškojo gripo virusu, negalėjo iš Paryžiaus tiesiogiai keliauti į Sent Luisą. Jie pirmiausia atvykdavo į tokius rytinės pakrantės miestus kaip Filadelfija, kur paskleisdavo virusą. Išgijusieji vykdavo į Sent Luisą ir kitus vidinės šalies dalies miestus.
Remtis 1918-ųjų ispaniškojo gripo įrodymais grindžiama socialinio atstumo idėja nėra prasmės, ypač turint omenyje, kad toji idėja skatina daugelio gyventojų pragyvenimo šaltinio ir paties gyvenimo griovimą. Tačiau socialinės izoliacijos šalininkai vis vien užsispyrusiai pasisako už viso pasaulio uždarymą. Jie nerimauja, kad viena pasaulio valstybė neužsidarė ir neizoliavo savo gyventojų. Jiems tai kelia nerimą, nes pasibaigus šiai koronaviruso epidemijai veikiausiai norėsis padaryti išvadą ir pasidžiaugti, kad socialinė izoliacija buvo veiksminga“, – „National Review“ rašo apžvalgininkai.
Švedija drąsiai nutarė neįvesti griežto karantino. „Švedijos strategija – visą dėmesį skirti, kad būtų išlaikytas rizikos grupėse esančių asmenų, pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmonių, socialinis atstumas. Mes stengiamės taikyti įrodymais pagrįstas priemones“, – „Euronews“ sakė Emma Frans, Švedijos Karolinska instituto epidemiologijos mokslų daktarė.
„Ribojimai ir izoliacija negali trukti mėnesius – tai neįmanoma“, – tvirtina vyriausiasis Švedijos epidemiologas Andersas Tegnellis. „Daily Mail“ jis kalbėjo: „Negalime nužudyti savo paslaugų teikėjų. Bedarbiai yra didžiulė grėsmė visuomenės sveikatai. Būtina pagalvoti apie šį veiksnį.“
Jeigu socialinė izoliacija būtų veiksminga, ar tuomet Švedijoje, kurioje yra 10,12 mln. gyventojų, COVID-19 atvejų skaičius nesiektų dešimčių tūkstančių ir nepralenktų atvejų Italijoje ir Niujorke skaičiaus? Dabar (balandžio 14 d. duomenimis) Švedijoje užfiksuota 919 mirties nuo COVID-19 atvejų. Žvelgiant į Švedijos intensyviosios terapijos skyrių duomenis, matyti, kad ligonių skaičiaus kreivė jau savaitę buvo plokščia arba krito žemyn. Be to, akivaizdu, kad dauguma intensyviosios terapijos skyriuose gulinčių asmenų buvo senyvi, o 77 proc. jų turėjo ir kitų sveikatos problemų.
Svarbu ir tai, kad Švedijoje nebuvo nė vieno vaiko mirties nuo koronaviruso atvejo, nė vienas vaikas nebuvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuje, o pradinės mokyklos ir darželiai šalyje neuždaryti. Balandžio 14-osios duomenimis, intensyviosios terapijos skyriuose buvo tik 25 COVID-19 sergantys pacientai, jaunesni nei 30 metų amžiaus.
Pasak J. Fundo ir J. Hay, Švedija bando nepanikuodama išvystyti kolektyvinį imunitetą. „Kadangi nereikalaujama izoliuotis, jauni žmonės Švedijoje platina virusą, liga dažnai praeina be simptomų. Visa tai panašu į įprastą gripo sezoną. Siekiama sukurti apsauginius antikūnus, dėl kurių koronavirusui turėtų tapti vis sunkiau pasiekti ir užkrėsti silpnos sveikatos ir senyvus žmones, turinčius rimtų sveikatos problemų“, – rašo jie.
Švedijos sveikatos ekonomikos instituto profesoriaus Ulfu Perssono teigimu, Švedijos ekonomika dėl pasaulinio ekonomikos „užsidarymo“ smuktels apie 4 proc., tačiau tai yra niekis, palyginti su JAV, kur prognozuojamas net 32 proc. nedarbo lygis.
„Žmonija jau labai seniai dorojasi su naujais virusais. Geriausias būdas yra leisti jauniems ir sveikiems – tiems, kuriems virusas retai būna mirtinas, – išvystyti antikūnus ir kolektyvinį imunitetą, kad apsaugotų silpnuosius ir sergančius. Laikui bėgant taps aišku, kad kitose šalyse taikomos socialinės izoliacijos priemonės nedaug padeda siekiant sumažinti susirgimų ir mirčių atvejų skaičių, tačiau jos kenkia šalių ekonomikai ir didina skurdą, skausmą, mirčių ir susirgimų dėl kitų priežasčių skaičių, nes žmonių gyvenimai apsiverčia aukštyn kojomis ir ateitis sugriaunama“, – įsitikinę „National Review“ apžvalgininkai.
