
Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys iš politikų ne kartą yra sulaukęs klausimo, kada bus baigtas rengti naujas bendrasis rajono ir miesto planas. Panašu, kad darbas eina į pabaigą. Neseniai vykusiame Plungės rajono savivaldybės kolegijos posėdyje skyriaus vedėjas pristatė būsimus pokyčius. Tiesa, dar laukia viešinimo procedūros, o po jų – Savivaldybės tarybos patvirtinimas.
Kaip sakė T. Jocys, keičiant Plungės miesto bendrąjį planą teritorija praktiškai nekito, gal tik šiek tiek koreguotos ribos. Miesto bendrasis planas apima Plungės miesto teritoriją, Varkalių, Babrungo, Pakerų, Noriškių, Macenių, Kaušėnų, Kalniškių, Truikių kaimų priemiestines teritorijas. Na, o planas rengiamas dešimčiai metų.
Nauja tai, kad ankstesniame miesto bendrajame plane nebuvo numatytos prioritetinės teritorijos. Dabar prioritetinė teritorija apima istorinę miesto dalį ir mikrorajoną. Kalbant apie istorinę dalį, siekis – kad čia kurtųsi verslas, būtų teikiamos paslaugos, kad miesto centrinėje dalyje atsirastų „tankinimas“. Žinoma, tai reiškia, jog ir Savivaldybė turės didesnius įsipareigojimus. Mikrorajone sklypas už vadinamosios mažosios „Maximos“ matomas kaip aukštesnės kokybės būstų statybai. Kaip paaiškino T. Jocys, darant šios teritorijos detalųjį planą būtų numatoma daugiabučių (3–4 aukštų – aut. past.) statyba su pirmuose aukštuose veikiančiais komerciniais objektais. Kartu gal pavyktų įveiklinti ir Europos parką.
Laukia ir atsinaujinančių energijos išteklių reglamentavimo pokyčiai. Pasak skyriaus vedėjo, pagrindinė nuostata, kad ant pastatų visi gali statyti neribotai. „Vienintelė blogybė, kurią matome kitų bendrųjų planų sprendiniuose, – miesto bendrojo plano teritorijoje tuščiai naudojami žemės plotai, t. y. rengiami saulės elektrinių parkai sklypuose, kur galėtų atsirasti kažkokia urbanizacija ir gyvenamieji kvartalai. Dabar tas ribojimas bendruoju planu atsiranda. Žemės sklypuose, kur nėra pastatų, ar tiesiog komerciniais tikslais statyti elektrinių, galingesnių nei 100 kW, mieste nebus galima“, – kalbėjo T. Jocys.
Bendrajame plane numatoma mieste „atsikratyti“ miškų. O jei tiksliau – želdynų, kurie tapo panašūs į miškus.
Patvirtinus naują bendrąjį planą nepatogumų patirs ir norintieji žemės ūkio paskirties žemę paversti gyvenamosios paskirties žeme, didesnį sklypą dalyti į mažesnius, vykdyti tuose kvartaluose statybas ir pan. „Praktika rodo, kad yra tiek suformuotų sklypų, kur su tokiu tempu, kiek išduodama leidimų, dar 20 metų būtų galima užstatinėti tas teritorijas“, – kalbėjo specialistas.
Tiesa, tiems, kurie jau yra įsigiję sklypus, pasidarę detaliuosius planus, niekas nepasikeis, ir kol naujas bendrasis planas nepatvirtintas, galima spėti bent jau pradėti įgyvendinti turimus planus.
Kalbėdamas apie žemės ūkio paskirties žemės vertimą gyvenamosios paskirties T. Jocys patikslino, kad procedūra bus galima, tik tvarkant dokumentus teks įveikti daugiau reikalavimų. „Dabar norėdamas daryti gyvenamąją teritoriją žmogus turės rengti kvartalą tvarkingai, kad patekimas būtų apribotas iš gatvių. Bus ne taip, kaip buvo, kai mano seneliai pailgame 30 a sklype augino morkas, o aš tokiame pačiame sklype tiesiog namus „susodinau“. Tai yra vienas iš baisiausių dalykų, vykusių Lietuvoje“, – dėstė T. Jocys.
Taigi tokią veiklą planuojantis turėtų žinoti, kad tos teritorijos nėra įtraukiamos į prioritetines, o tai reiškia, kad norėdamas statyti gyvenamuosius namus, norėdamas gauti statybas leidžiančius dokumentus, jei yra numatytas jungimasis į centralizuotus vandens tiekimo ar kanalizacijos tinklus, jis nebegalės rodyti, kad darys gręžinį ar nuotekų surinkimo rezervuarą.
Po tokios informacijos Kolegijos nariai konstatavo, jog, patvirtinus bendrąjį planą, gyvenamųjų kvartalų vystymui kai kuriose vietose stabdys bus įjungtas amžiams.
T. Jocys atkreipė dėmesį ir į tai, kad teoriškai išvystytoje miesto dalyje (už geležinkelio pervažos – aut. past.) yra kvartalų, kur sklypai suformuoti, yra savininkai, tačiau nėra suformuotos net gatvės sankasos, kitaip tariant, gatvių požymių ten nerasta, jos tik formalios. „Pagal senuosius teisės aktų reglamentavimus net tokiose vietose būdavo išduodami statybas leidžiantys dokumentai. Tai dabar galime rašyti, kad nėra savivaldybės inžinerinės infrastruktūros, kuri reikalinga, ir žmogus negauna statybos leidimo“, – konstatavo T. Jocys. Koks galimas sprendimas? Niekas nenumano.
Po pristatymo posėdžiautojai sutiko, kad patvirtinus planą, atsiradus naujovių kils piktumų, bet, kaip sakė meras Audrius Klišonis, turi būti mažiau chaotiškumo.