Nors jau praėjo pusė metų, kai uždarąją akcinę bendrovę Plungės šilumos tinklus paliko buvusi direktorė ir nepriklausoma valdyba, įtampa dėl šios įmonės vis dar neatslūgo. Paskutiniame šių metų Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje politikams pristatyta Šilumos tinklų veiklos audito ataskaita. Prabilta ir apie pusės milijono eurų išieškojimą iš buvusios direktorės ir valdybos.
Skaitytojai turbūt prisimena, kad protokolinis sprendimas dėl veiklos audito Plungės šilumos tinkluose buvo priimtas vos tik pasikeitus politikos vėjams – gegužės mėnesį. Birželį po mero Audriaus Klišonio apsilankymo iš pareigų pasitraukė ir valdybos nariai, ir vadovė.
Audito rezultatai
Audito ataskaitą pristatė Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė. Ji priminė, kad patikrinimo tikslas – įvertinti ir išanalizuoti priežastis, kurios turėjo didžiausią įtaką 2021 m. bendrovės veiklos rezultatui, pasižiūrėti, ar planuojant ir vykdant investicijas laikytasi Šilumos ūkio įstatymo, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintos metodikos ir Savivaldybės patvirtintos Investicijų planavimo tvarkos, taip pat ar įmonė turėjo pakankamai apyvartinių taršos leidimų atsiradus būtinumui šilumos gamybai naudoti gamtines dujas. Audituojamas laikotarpis – 2021 ir 2022 metai.
Daugelis žino, kad 2021 m. Šilumos tinklai didžiąją šilumos dalį gamino naudodami gamtines dujas. Patys pasigamino 33 154 MW šilumos energijos V. Mačernio g. katilinėje. Lentpjūvės g. katilinėje buvo pagaminta 16 887 MW, kaimų katilinėse – 4 058 MW. Iš nepriklausomo šilumos gamintojo (NŠG) UAB „Plungės bioenergija“ pirkta 10 129 MW šilumos energijos. 2022 m. V. Mačernio g. katilinėje iš dujų pagaminta tik 705 MW, Lentpjūvės g. katilinėje – 24 807 MW šilumos energijos, nes jau veikė jungiamoji trasa, kaimų katilinėse – 3 536 MW, iš „Plungės bionergijos“ nupirkta 27 963 MW. Pasak kontrolierės, pirktos šilumos kiekis padidėjo dėl to, kad ir NŠG pradėjo tvarkingai funkcionuoti.
Taigi, kaip teigė D. Jarašiūnienė, visa nupirkta ir pagaminta šilumos energija pateikiama į tinklus, bet, deja, 2021 m. iš 64 228 MW parduota tik 51 019 MW, 2022 m. iš 57 011 MW parduota 45 451 MW. Likusi dalis šilumos nurašyta į technologinius nuostolius. Arba, kaip žmonės mėgsta sakyti, buvo pašildytas laukas. 2021 m. technologiniai nuostoliai trasose siekė 20,5 proc., 2022 m. – 20,3 proc. Nors, kaip pažymėjo D. Jarašiūnienė, įmonė savo strateginiame plane yra numačiusi, kad technologiniai nuostoliai bus ne didesni kaip 19 proc.
2021 m. Šilumos tinklai gavo 3 mln. 495 tūkst. 511 eurų pajamų ir turėjo 4 mln. 249 tūkst. 318 eurų išlaidų. 2022 m. pajamos sudarė 4 mln. 826 tūkst. 320 eurų, sąnaudos – 4 mln. 688 tūkst. 762 eurus. Žvelgiant į skaičius matyti, kad 2022-uosius įmonė baigė su 137 558 eurų pliusu, o 2021-ieji baigti su 758 807 eurų nuostoliu.
Trūksta konkretumo, nesilaikyta įstatymo
Kontrolierė pažymėjo, kad Plungės šilumos tinklų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę atlieka VERT. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad bendrovės veikla priklauso nuo Savivaldybės keliamų lūkesčių dėl jos veiklos krypčių, tikslų ir principų. „Administracijos direktorius bendrovei turi pateikti lūkesčių raštą, kuriame reikia išdėstyti visus siektinus įmonei rodiklius, t. y. ko akcininkas reikalauja iš įmonės“, – paaiškino kontrolierė. Jos teigimu, audito metu nustatyta, kad minėtas lūkesčių raštas buvo nekonkretus: „siekti“, „numatyti“, „užtikrinti“ ir pan.
Auditoriai pasigedo ne tik minėtojo lūkesčių rašto, bet ir informacijos, kaip įgyvendinami akcininko lūkesčiai, įmonės vadovo metiniuose pranešimuose.
D. Jarašiūnienė atkreipė dėmesį, kad Šilumos ūkio įstatyme nurodyta, jog investicijų planai turi būti derinami su Savivaldybės taryba. Tačiau atliekant auditą paaiškėjo, kad investicijų planų dėl jungiamosios trasos ir dviejų dujinių katilų bendrovė Savivaldybės tarybai nebuvo pateikusi. „Nebuvo pateikti jokie šių investicijų skaičiavimai, kiek tai turės įtakos kainai. Bet VERT tie skaičiavimai buvo pateikti“, – kalbėjo kontrolierė. VERT 2019 m. pabaigoje patvirtino Plungės šilumos tinklams kainą, kuri galioja iki 2024 m. sausio. Tiesa, kaip sakė D. Jarašiūnienė, kainas taryba ir VERT turėtų tvirtinti kiekvienais metais, tačiau paskutinį kartą kainų tvirtinimas buvo teiktas 2022 m. gruodžio mėnesį, o kainos iki šiol dar nėra perskaičiuotos. „Ir tai turėjo didelę įtaką 2021 m. nuostoliui, kadangi į kainą buvo įskaičiuotas labai mažas dujų kiekis, o faktiškai jis buvo labai didelis“, – pabrėžė pranešėja.
Delspinigių nesiteisė
Kontrolieriai vertino ir tai, kaip ir ar laiku buvo atliktos minėtosios dvi investicijos.
Kaip jau visiems žinoma, jungiamosios trasos šilumos tiekimo dalies darbai nebuvo atlikti laiku, t. y. iki 2021 m. šildymo sezono pradžios, kaip buvo numatyta sutartyje su rangovu. O tai, anot D. Jarašiūnienės, taip pat turėjo įtakos 2021 m. nuostoliui, nes Šilumos tinklai visą šildymo sezoną šilumą turėjo gaminti dujomis, kurių kaina labai išaugo. „Visa tai turėjo įtakos bendrovės rezultatams. Tai, be abejo, ateityje turės įtakos ir vartotojams, kilovatvalandės kainai“, – konstatavo pranešėja.
Tiesa, D. Jarašiūnienę stebino tai, kad įmonėje buvo panaikinta ekonomisto pareigybė ir nuo to laiko samdoma įmonė, kuri teikia skaičiavimus VERT dėl kainų.
Žinoma, kaip ir po kiekvieno audito, kontrolieriai pateikė ir rekomendacijas Savivaldybei, bendrovės vadovybei.
Atsakinga buvusi direktorė ir valdyba?
Išklausęs informaciją, Savivaldybės tarybos narys Gediminas Stonys domėjosi: „Ar teisingai supratau, kad, akcinei bendrovei „Požeminiai darbai“ vėluojant atlikti darbus ir dėl to Šilumos tinklams nesiimant jokių veiksmų, Plungės gyventojai už tai brangiau sumokėjo beveik 0,5 mln. eurų?“
D. Jarašiūnienė šiek tiek sukonkretino, jog šilumos vartotojai dar nesumokėjo. Taip gali atsitikti, kai VERT bus pateikti perskaičiavimai, visi rodikliai ir tai bus įskaičiuota į kainą, bet… „Gali to ir neįvykti. Kaip ir sakiau, 2021 m. nuostolis susidarė dėl to, kad buvo kūrenta labai brangiu kuru, ir dėl to, kad skaičiavimo formulėje į kintamąją dalį buvo įvestas labai mažas kiekis dujų. Dabar VERT perskaičiavo, patvirtino didelį dujų kiekį, bet 2022 m. dujomis įmonė šilumos jau negamino. Tad pasakyti, jog gyventojams kaina gali ženkliai padidėti, mes negalime“, – kalbėjo kontrolierė.
Pasak jos, Šilumos tinklai, norėdami išsiaiškinti, ar gali iš „Požeminių darbų“ išsireikalauti nuostolius, konsultavosi su teisininkais. Jie pateikė išvadą, jog bendrovė nuostolius padengs gyventojų mokesčiu. Teisininkų manymu, nuostolius galėtų prisiteisti vartotojai, nes jei būtų buvusi jungiamoji trasa, jei „Plungės bioenergija“ būtų tvarkingai vykdžiusi naujas investicijas, būtų tvarkingai, pagal visus reikalavimus prisijungusi, nebūtų reikėję šilumos gaminti naudojant dujas. Tiesa, šioje situacijoje susidaro šioks toks užburtas ratas, kol nežinoma, kokią kainą patvirtins VERT, nežinia ir ar gyventojai patyrė nuotolį.
G. Stonys siūlė nedalyvauti loterijoje ir pradėti imtis veiksmų, kad būtų apgintas viešasis interesas, kad, jei gyventojams reiks sumokėti minėtą pusę milijono, būtų pasiruošta.
Dėl vartotojų permokėjimo dar kyla klausimų, o dėl delspinigių už vėlavimą abejonių nekilo. Kaip tvirtino D. Jarašiūnienė, rangos darbus atlikusi įmonė nevykdė savo įsipareigojimų. Tokiu atveju Plungės šilumos tinklai turėjo kreiptis į teismą ir išsireikalauti delspinigius, kurie siekia daugiau kaip 0,5 mln. eurų, tačiau to nebuvo padaryta. Pasak kontrolierės, į klausimą, kodėl tai nebuvo padaryta, įmonė atsakė, jog bijojo, kad rangovas nutrauks sutartį ir darbai liks nepadaryti, užsitęs dar ilgiau.
Prisiminti ir „Plungės bioenergijos“ bei Šilumos tinklų ginčai dėl prisijungimo prie kamino. Kaip teigė kontrolierė, žaidimas vyko iš abiejų pusių ir tik įsikišus VERT jis užsibaigė. Į kompromisą leidosi ir vieni, ir kiti.
Apibendrindamas rajono vadovas Audrius Klišonis konstatavo, kad delspinigius išieškoti reikia ne iš bendrovės, atlikusios darbus, nes jau praleistas terminas, o iš tų, kas priėmė sprendimą tų delspinigių neišieškoti, t. y. iš buvusios direktorės ir valdybos.
15 nubalsavus „už“, 8 susilaikius, protokolinis sprendimas priimtas.
Panašu, kad laukia įdomūs įvykiai. Tad, kaip sakoma, laukite tęsinio.
