Jei reikėtų pasakyti, dėl ko dažniausiai skundžiasi gyventojai, atmetus blogus orus, drąsiai būtų galima teigti, kad prasta kelių ir gatvių būkle ir laiku neišvežtomis ar pakelėje numestomis šiukšlėmis. Būtent pastarąja tema, tiksliau – apie uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro atliekamus darbus mūsų savivaldybėje, kalbėta gegužės 18 dieną sušauktame Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje.
Nuveikti darbai
Visų pirma Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) vadovas Vidimantas Domarkas pasidžiaugė, jog jau penkeri metai visoje Lietuvoje, žinoma, ir Plungėje, mažėja šiukšlių kiekis, patenkantis į sąvartynus. Tai lemia rūšiavimas, atskiri – žalienų, tekstilės ir pan. – srautai, stambiagabaričių atliekų aikštelių naudojimas. Per trejus metus į tokią aikštelę iš mūsų rajono atvežtų atliekų kiekis padidėjo kone 3 kartus.
2022 metais mišrių komunalinių atliekų sumažėjo 4 462 tonomis, arba 6,4 proc., į stambiųjų atliekų aikštelę atvežta 164 tonomis (23,8 proc.) daugiau. Lyginant šių metų pirmąjį ketvirtį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, didžiagabaričių atliekų aikštelėje surinkta 238 tonomis daugiau atliekų. Aptarnauti 1 415 asmenų, vidutiniškai po 17 per dieną.
Pernai Plungės rajone buvo pastatyta 40 tekstilės konteinerių. Jais šiemet planuojama surinkti apie 200 tonų naudotos tekstilės, o tai yra 2–3 proc. bendro atliekų kiekio. Taip pat nupirkta 200 antrinių žaliavų konteinerių, iš privačių valdų surinkta per 400 tonų asbesto.
Tiesa, kaip sakė V. Domarkas, šiuo metu Aplinkos apsaugos ministerijos skirti pinigai jau pasibaigę ir asbestas nesurenkamas. Taip pat baigėsi maisto paruošimo perdirbti projektas. Į tai investuota 1 mln. 162 tūkst. eurų. „Rugsėjį bus pastatytas pastatas, liks tik pasiruošti atskiram maisto atliekų surinkimo srautui“, – teigė TRATC-o vadovas.
Sąskaitos, planai
Kaip minėjo V. Domarkas, praėjusiais metais išrašyta mokėjimo pranešimų už 1 mln. 124 tūkst. 938 eurų sumą, iki metų pabaigos rinkliavos už atliekų tvarkymą surinkta 1 mln. 61 tūkst. 360 eurų. Per pirmąjį šių metų ketvirtį gavę įspėjimus žmonės sumokėjo dar 111 tūkst. 775 eurus. „Tai mokestis už praeitį, – kalbėjo V. Domarkas. – Jei šią sumą pridėsime prie surinktos, faktiškai praėjusiais metais rinkliavos surinkta 1 mln. 173 tūkst. 153 eurai, arba 104 proc.“
2022 metais TRATC-o išlaidos sudarė 1 mln. 228 tūkst. 864 eurus. Šiemet prognozuojamos 1 mln. 167 tūkst. 990 eurų išlaidos, t. y. apie 60 tūkst. eurų mažiau.
Bendrovės direktorius turėjo pasiūlymų, kaip keisti rinkliavos nuostatus. Jo manymu, laiku sumokėti rinkliavą gyventojus paskatintų įvesti delspinigiai. Taip pat kaip paskatinimas būtų mokesčio sumažinimas tiems, kuriems pranešimas siunčiamas elektroninėmis priemonėmis. Šią mintį pakišo septynis kartus išaugusios pašto paslaugų kainos. „Pernai už pranešimo pristatymą mokėjome 35 centus, šiandien kainuoja 2 eurus“, – detalizavo V. Domarkas.
TRATC-o vadovas rinkliavos nuostatuose norėtų matyti ir tai, kad nesusimokėjusiems klientams būtų mažinamos paslaugų apimtys. „Reikalauti visi norime, o sumokėti dažnai pamirštame“, – reziumavo jis.
Kalbėdamas apie pagrindinius darbus šiais metais, V. Domarkas paminėjo maisto atliekų paruošimo pastato statybą, pasiruošimą rinkti ir perdirbti tokias atliekas: „Perdirbimą galime organizuoti mechaninio ir biologinio apdorojimo gamykloje. Reikia išvalyti filtrato talpyklą, kad nebūtų sunkiųjų metalų, sutvarkyti kompostavimo boksus, gauti reikalingus gamtosaugos leidimus, ir kitais metais maisto atliekas galėsime tvarkyti pas save.“
Stambiagabaritėms atliekoms išvežti – registracija
Gyventojai, ko gero, jau pastebėjo, kad nepakanka išnešti stambiagabaričių atliekų pagal grafiką, bet reikia ir užsiregistruoti dėl jų išvežimo.
V. Domarkas tarybos nariams paaiškino, kam to reikia: „Stambiagabarites atliekas mes renkame savo jėgomis. Praėjusiais metais važiavus pagal maršrutą Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje per kaimus buvo parsivežtos dvi sofos. Apskaičiavus savikainą, vieno baldo parvežimas kainavo 50 eurų. Rajone yra per 2 000 km kelių, tad siųsti mašiną maršrutu aklai – nuostolinga. Ir kas svarbiausia – tai yra gyventojų pinigai, jie turės sumokėti už tas išlaidas. Dėl to ir įvedėme registraciją. Didžioji dalis gyventojų pasiskambina, užsiregistruoja, tada važiuojame ten, kur reikia.“
Pasiteiravus, ar gyventojai žino apie pasikeitusią tvarką, V. Domarkas pridūrė: „Žmonės kažkaip sužino, kada atliekas reikia išnešti, bet paskaityti, kad dar reikia užsiregistruoti, nelabai paskaito.“
Iš maisto atliekų – kompostas
Savivaldybės tarybos narį Česlovą Kerpauską domino, kas bus gaminama iš surinktų maisto atliekų ir kada atsipirks projektas.
TRATC-o direktorius priminė, kad ir dabar iš mišrių komunalinių atliekų srauto atskiriama biologinė dalis yra pūdoma boksuose, išgaunamos dujos, iš kurių rudenį bus pradėta gaminti elektros energija. „Dujų kiekis, gaunamas iš bioskaidžių atliekų, niekada neatpirks investicijų. Gali atpirkti tik savo eksploatavimo kaštus. Pagrindinis „pajamų“ šaltinis – sąvartyno taršos mokestis. Iki 2027 m. išpūdytas atliekas galime vežti nemokėdami taršos mokesčio. Šiandien jis – 85 eurai už toną. Tai ir yra pagrindinė paskata perdirbti atliekas – nemokėti taršos mokesčio“, – sakė V. Domarkas.
Na, o maisto atliekų fabrike išpūdžius atskirai surinktą maistą bus gaminamas kompostas, kurį bus galima siūlyti ūkininkams ar viešosioms erdvėms tvarkyti.
Dėl darbo laiko
Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje kilo klausimas dėl atliekų surinkimo aikštelės Jėrubaičiuose darbo laiko, tad V. Domarkui teko pasiaiškinti ir šia tema.
Direktorius kalbėjo, kad bendrovė ieško būdų, kaip pigiau sutvarkyti atliekas. Tam sudarė sutartį su viena įmone, kuri trupina, mala švarų statybinį laužą. Už tai TRATC-as moka 5 eurus už toną. Tiesa, yra viena sąlyga – statybiniame lauže gali būti plytų, betono, čerpių, keramikos, bet negali būti medienos, popieriaus, plastiko.
„Vakar po pietų nuvažiavau į aikštelę. Mano darbuotojas laksto nuo vieno galo prie kito, nes gavo velnių, jog reikia rimčiau dirbti ir daugiau žmonių priimti. Jis sako: „Ką tik buvo švaru, o dabar štai koks konteineris (primesta medienos, plastiko).“ Už šitą konteinerį iš viso reiks mokėti 84,70 euro. Čia yra atsakymas į komitete iškeltą klausimą, kodėl negali bet kas prižiūrėti, parodyti su pirštu. Gal ateis laikas, kai užteks mostelėti ranka“, – dėstė bendrovės direktorius.
Kalbėdamas, kodėl atliekų priėmimo aikštelė nebedirba sekmadieniais, V. Domarkas bandė juokauti, jog Lietuvoje tėra tik dvi stambiagabaričių atliekų aikštelės, dirbančios sekmadieniais – Vilniuje ir Alytuje. Dėl darbo paskutinę savaitės dieną TRATC-o direktorius sakė, jog tam reikėtų mažiausiai dviejų etatų.
„Žmonės, kurie tvarkosi, taip pat turi darbą. Jie dirba iki 17 ar 18 valandos, turėdami laisvą savaitgalį, susitvarko, bet neturi galimybės išvežti atliekų. Nekalbame apie tuos, kurie yra paršeliai ir suverčia viską į vieną krūvą. Kalbame apie tuos, kurie daro tvarkingai, kad jie turėtų galimybę atvežti stambiagabarites atliekas sekmadienį. Bet jei jie dirba gamykloje prie konvejerio? Ar tam turi imti laisvą dieną? Paslauga žmonėms turi būti patogi“, – TRATC-o direktoriaus pasvarstymus atmetė meras Audrius Klišonis.
