Kovo pabaigoje Savivaldybės taryba Senamiesčio vidurinei mokyklai suteikė viltį, kad dar bent iki 2015 metų įstaiga galės gyvuoti kaip vidurinė. Mat sprendimas, kuriuo Senamiesčio vidurinėje planuota nebekomplektuoti 11 klasių, nepriimtas. Tuomet visi lengviau atsikvėpė, nes manė, kad problema bent jau keleriems metams į priekį išspręsta. Dabar panašu, jog tas manymas buvo klaidingas, mat gegužę Savivaldybės taryba (tik jau naujosios kadencijos) šį klausimą svarstys iš naujo. Ir visiškai neaišku, koks šįkart bus politikų sprendimas – pagal visuomenės norą ar partinius susitarimus.
Priminsime, jog kovo pabaigoje, kai vyko Savivaldybės tarybos posėdis, į savotišką kovą už savo mokyklą stojo visa Senamiesčio vidurinės mokyklos bendruomenė – į tarybos posėdį atėjo ir savo nuomonę išsakė įstaigos administracijos atstovai, pedagogai, moksleivių tėvai. Tuomet savo prašymą palikti mokyklai vidurinės statusą ir leisti komplektuoti joje 11 klases jie motyvavo kovo 17-ąją priimta įstatymo pataisa, kuria vidurinėms leidžiama gyvuoti iki 2015-ųjų. Ir, žinoma, mokyklos bendruomenės noru, kad įstaiga teiktų vidurinį išsilavinimą.
Tąkart Senamiesčio vidurinės mokyklos interesas buvo apgintas. Sprendimas, kuris vidurinę būtų pavertęs pagrindine, nepriimtas, nes dauguma tarybos narių už tokį nebalsavo. Bėda ta, kad sprendimas dėl klasių komplektų skaičiaus rajono bendrojo lavinimo mokyklose liko nepriimtas. Jį būtina priimti, todėl klausimas bus svarstomas iš naujo.
Senamiesčio vidurinės mokyklos bendruomenės žiniomis, dabar ir komitetui (Švietimo, kultūros ir sporto), ir Savivaldybės tarybai bus teikiami du sprendimo variantai – vienas toks, koks buvo ir kovo mėnesį, t. y. kad Senamiesčio vidurinėje mokykloje nuo rugsėjo 1-osios nebebus komplektuojamos 11 klasės, kitas sprendimo projektas – Senamiesčio vidurinėje vienuoliktokai lieka. Kad bus pateikti du sprendimo variantai, patvirtino ir Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Rolandas Raibužis. Už kurį balsuos naujosios kadencijos tarybos nariai, vienas Dievas težino.
Trečiadienį susirinkę mokyklos atstovai – vadovai, mokytojai, mokiniai – dar sykį išsakė motyvus, kuriais, jų manymu, turėtų vadovautis ir taryba, priimdama mokyklai lemtingą sprendimą. Anot mokyklos atstovų, šiuo atveju svarbiausia turėtų būti ne partijų susitarimai, ne politiniai žaidimai, o visuomenės valia. O ji aiški – plungiškiai ar bent jau didžioji dalis jų pasisako už tai, kad mieste būtų dvi vidurinį išsilavinimą teikiančios mokyklos. O argumentus, kad vidurinį išsilavinimą dar teikia ir Plungės technologijų ir verslo mokykla bei Plungės suaugusiųjų švietimo centras, visuomenė atmeta. Nes mokytis tose mokyklose tikrai ne tas pats, kas vidurinėje ar gimnazijoje.
Kaip sakė Senamiesčio vidurinės mokyklos direktorius Algirdas Serva, mokykla savo kultūrą ir tradicijas kūrė dešimtmečius. To dėka įstaiga tapo patraukli visuomenei, jai nieko netrūksta, o mokiniai tiesiog veržte veržiasi. Norinčiųjų joje mokytis tiek, kad ne visi ir pakliūva. „Tai, kad mes esame, plungiškiams moksleiviams suteikia galimybę rinktis ir mokyklą, ir įvairesnes mokymosi programas“, – sakė A. Serva. Be to, vidurinei gyvuoti leido ir įstatymas, o štai Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys akcentuoja tai, kad, sprendžiant įstaigos likimą, visų pirma reikia konsultuotis su visuomene. „Mes konsultuojamės ir, tai svarbiausia, turime palaikymą“, – sakė direktorius.
Pedagogai ir mokiniai sakė tikintys, kad Savivaldybės taryba sprendimo nepakeis. Nepaisant to, kad jos sudėtis pasikeitė. Nes jei bus kitaip, išeitų, kad taryba prieštaraus pati sau. Mokyklos atstovų manymu, jei anąkart taryba sprendimo nepatvirtino, šįkart jai turėtų būti teikiamas ne toks pat ir ne du variantai, o vienas – pakoreguotas – sprendimo projektas.
Direktoriaus pavaduotojas Juozas Griškus sakė galįs tik apgailestauti, kad jau kone 15 metų svarstoma, ar mokyklai likti vidurine, ar pagrindine. Tai atima daug jėgų ir laiko, kurį būtų galima skirti rimtam darbui. Be to, kaip pastebėjo J. Griškus, tapusi pagrindine, mokykla turės atsisakyti ir dalies savo veiklos. Pavyzdžiui, nebegalės dalyvauti tarptautiniuose daugiašalės partnerystės programos „Comenius“ projektuose.
Kitos pavaduotojos Stasės Raibužienės teigimu, svarbiausi turėtų būti mokiniai, o jei iš Senamiesčio mokyklos bus atimtas vidurinės statusas, kartu ir iš vaikų bus atimta teisė rinktis mokyklą. Be to, ir viena likusi vidurinį išsilavinimą teikianti mokykla nebeturės su kuo konkuruoti.
Anot mokytojos Vidos Bondauskienės, problemų kyla ir dėl mokytojų, mat nebemokydami vyriausiųjų mokinių ir neberuošdami jų brandos egzaminams, pedagogai praranda kvalifikaciją. O Senamiesčio vidurinės mokyklos atveju, dalis mokytojų gal ir darbą praras.
Pavaduotojos Laimutės Lideikienės manymu, pasisakantieji už mokyklos reorganizavimą motyvuoja tuo, kad mažėja moksleivių skaičius. „Taip, mažėja, bet visur, o ne vienoje Senamiesčio vidurinėje. Todėl ir komplektus reikėtų mažinti ne vienoje, o visose mokyklose. Šiuo atveju kenčia tik mūsų mokyklos interesai, – kalbėjo pavaduotoja.
Už Senamiesčio mokyklos išlikimą vidurine pasisakė ir dešimtokės Viktorija, Brigita bei Greta. Anot merginų, iš jų norima atimti galimybę rinktis ir mokslus baigti savojoje mokykloje. Svarbu ir tai, kad moksleiviai iki paskutinės minutės palikti nežinioje – juk dešimtokai jau tuoj baigs mokslus, o dar nežino, kur toliau mokysis. Ar begali būti didesnė psichologinė įtampa?
Mokytojos Irenos Stonkienės nuomone, taryba, kaip ir įstatymas, turėtų leisti mokyklai, kaip vidurinei, gyvuoti iki tų 2015 metų. O tada jau bus matyti. Gal dar ir dėl tos švietimo reformos bus persigalvota, gal iki to laiko dar daug kas pasikeis. „Žinome, kad planuojama atlikti reformos analizę. O ji ir parodys, ar reformuota teisingai, ar vis dėlto reikia kažką keisti“, – sakė mokytoja. Na, o jei vidurinės vardas iš mokyklos bus atimtas prieš laiką, jo jau ir nebesusigrąžinsi.
