Dar prieš Kalėdas po Plungę vaikštinėjusi pora – moteris ir vyriškis – prašė aukoti skurstantiesiems, ligoniams, daugiavaikėms šeimoms ir t. t. Prisistatė esantys labdaros ir paramos fondo „Širdies šviesa“ atstovai. Kadangi plungiškiams toks fondas negirdėtas, natūralu, kad žmonėms kilo įvairiausių abejonių ar net įtarimų: ar toks fondas apskritai egzistuoja, kiek pinigų ir kitokios paramos surenkama, kam ji atitenka. O gal tai paprasčiausias pasipinigavimas, prisidengiant tauria labdaringa veikla ir gražiu „Širdies šviesos“ pavadinimu? Pasidomėjome.
Valstybinėje įmonėje Registrų centre tokia organizacija – labdaros ir paramos fondas „Širdies šviesa“ – užregistruota. Jos „gimtadienis“ – 1999 03 02, „gimimo vieta“ – Kauno rajono savivaldybės Pagynės kaimas. Dabartinis organizacijos adresas – Rietavo savivaldybė, Medingėnai. Nuo pat pradžių fondui pirmininkauja medingėniškė Irina Volungevičienė. Taigi labdaros ir paramos fondas „Širdies šviesa“ oficialiai egzistuoja. Nežinia tik, ar jo veikla tokia, kokia deklaruojama – parama ir pagalba neįgaliesiems, ligoniams, vaikams, vienišiems seneliams, daugiavaikėms šeimoms, po įvairių nelaimių nukentėjusioms šeimoms ir kt.
Pirmiausia kreipėmės į Medingėnų seniūnę Salomėją Čiesnienę. Pasak jos, Medingėnuose gyvena tokia Irina Volungevičienė, fondo „Širdies šviesa“ pirmininkė. „Man pačiai tas fondas kažkoks įtartinas. Žinau, kad Volungevičienė ir jos šeimos nariai važinėja po miestus ir kaimus, renka labdarą ir skelbiasi padedantys kitiems. Tačiau aš jokios pagalbos nematau – nesu girdėjusi, kad tas fondas būtų padėjęs kam nors iš medingėniškių“, – sakė seniūnė.
S. Čiesnienės nuomone, fondo veikla nėra visiškai švari. „Ką jie gali padėti kitiems, jei patys vos galą su galu suduria, gyvena iš pensijų ir pašalpų. Gal gali būti ir taip, kad jie, prisidengdami fondu, tiesiog pasirenka pinigų sau?“ – svarstė seniūnijos vadovė.
S. Čiesnienė sakė kvietusis I. Volungevičienę, sakiusi, kad jai fondo veikla kelia abejonių. Seniūnė kreipėsi ir į policiją – apylinkės inspektorių, kuris pasiūlė rašyti prokuratūrai. „Man nepatinka, kad Volungevičienės šeima skelbiasi renkanti paramą vargšams medingėniškiams. Kai klausiu, kam konkrečiai yra padėjusi, ji pamini tik dvi pavardes. Kam tada atitenka kita parama?“ – mintimis dalijosi seniūnė.
Apie „Širdies šviesos“ veiklą sutiko papasakoti ir pati fondo pirmininkė I. Volungevičienė, pasakiusi, jog į šią veiklą visuomeniniais pagrindais yra įsitraukusi visa šeima – jos mama Aldona Žymontienė, vyras Rolandas Volungevičius. Būtent jis ir padedąs jai važinėti per įstaigas, įmones ir žmones bei rinkti labdarą.
Pasak A. Žymontienės, viena iš fondo nuostatų yra padėti tik tvarkingiems, negeriantiems žmonėms. „Kadangi patys negeriame, esame nusprendę girtuokliams paramos neteikti. O kam reikia – juk vis vien pragers“, – sakė A. Žymontienė.
Anot I. Volungevičienės, jos fondas žinomas visoje Lietuvoje – prašymų pagelbėti gaunama iš Marijampolės, Šakių, Kretingos, Vilkaviškio ir kitų rajonų. Aišku, yra ir iš Medingėnų. Taigi prašančiųjų netrūksta, tik duodančiųjų nėra daug.
„Jei turėtume daugiau rėmėjų, galėtume daugiau žmonių paremti. Bet jų nėra daug. Ir tie patys paramą teikia tik per didžiąsias šventes. Todėl tenka patiems važinėti į miestus, eiti per įstaigas, įmones, butus, prašyti, kad aukotų“, – kalbėjo I. Volungevičienė.
Anot pirmininkės, kelerius pastaruosius metus fondo veikla buvo sustabdyta, o praėjusiųjų metų gruodį vėl atnaujinta. „Buvau pavargusi, be to, vaikelį pagimdžiau, todėl veiklą sustabdėme. Maniau, kad jau ir nebedirbsiu, bet žmonės patys pradėjo mūsų ieškoti – mat laukia mūsų paramos, pagalbos. Todėl veiklą atnaujinome“, – tikino I. Volungevičienė.
2002 metais pildytoje anketoje I. Volungevičienė nurodo, jog metinė fondo apyvarta yra iki 100 000 Lt. Dabar ji sako, jog iki veiklos sustabdymo apyvarta buvusi net 500 000 litų per metus. Skaičius solidus… Esą tiek „Širdies šviesa“ surinkdavusi pinigais, drabužiais, avalyne, maisto produktais. Aišku, ir išdalindavo tiek pat.
O kiek surinkta dabar, prieš Kalėdas? „Dabar surinkome tik kokius 200 litų ir nemažai drabužių. Daugiausiai – 100 litų – paaukojo tokia Zabavčikaitė“, – sakė I. Volungevičienė.
O kam ta labdara atiteko? „Pinigais davėme trims žmonėms, o drabužiais ir maisto produktais parėmėme ne vieną – pagal prašymus, kurių turime visą krūvą“, – sakė fondo pirmininkė. Paprašyta paminėti paremtųjų pavardes, I. Volungevičienė vardyti atsisakė – esą tai pažemintų tų žmonių orumą.
O kiek iš to, kas surinkta, liko patiems? „Pagal įstatus 20 procentų to, ką gauname, galime pasilikti sau, bet mums nieko nelieka, viską išdalijame“, – savo dosnumu gyrėsi A. Žymontienė. Jai pritarė ir dukra Irina: „Yra senukų, kurie mums paskutinį litą aukoja. Negi, ponia, manote, kad galėtume dar ir sau pasilikti? Tikrai ne! Yra ir skurdžiau už mus gyvenančiųjų. Jiems ir atiduodame.“ Pasak I. Volungevičienės, sau jie tik vieną kitą drabužėlį pasiimantys, o pinigai atitenkantys kitiems.
I. Volungevičienė turi visą būrį artimųjų: pensininkę mamą, vyrą, du vaikus, be to, kartu gyvena sesuo su dviem vaikais. Ir nė vienas iš jų niekur nedirba. Todėl kyla klausimas, iš ko jie gyvena? „Mums pinigų netrūksta. Aš gaunu didelę pensiją – daugiau nei tūkstantį litų, dukra – vaiko ir savo invalidumo pašalpas. Taigi išgyvename“, – sakė A. Žymontienė.
Ko gero, daug kam kyla klausimų – o kam tada steigti fondą, kam dirbti, jei patiems iš to nėra naudos? Atsakymas į tai buvo paruoštas: „Tiesiog džiaugiamės bendravimu su žmonėmis ir tuo, kad galime jiems padėti.“ Tik kažin, kiek tame atsakyme tiesos?
I. Volungevičienės namuose daromas remontas, supirkti nauji baldai, sudėti plastikiniai langai, šarvuotos durys. Ar „Širdies šviesos“ aukotojai prie to neprisidėjo? Fondo pirmininkė tvirtino, jog ne. Esą viskas perkama išsimokėtinai, o fondo pinigai ir parama esą atitenka tiems, kam ir priklauso – vargšams.
Pasak I. Volungevičienės, kiekvienam paimtam litui pildomi pinigų priėmimo kvitai. O tai esantys griežtos atskaitomybės dokumentai, kurių nuo mokesčių inspekcijos nenuslėpsi. Kelis tokius kvitus I. Volungevičienė parodė. O kur kiti? Kiti – pas buhalterę, o ji – toli, Kretingoje. Pas ją esantys visi buhalteriniai dokumentai, jos žinioje – ir atsiskaitymai su Valstybine mokesčių inspekcija.
