
Kaušėnų paukštyne, kurį valdo bendrovė „Lit Egg“, planuojamos statybos – ten turėtų iškilti gamykla, kuri iš paukščių mėšlo gamins biodujas. Apie tai, kas tai per gamykla, kaip ji veiks, ką gamins ir kokius kvapus skleis, paklausėme „Lit Egg“ vadovo Dmitrijaus Bušnevo.
– Ketinate gaminti biodujas. Kuo jos skiriasi nuo įprastų gamtinių dujų?
– Gamybos būdu. Jei trumpai, tai gamtinės dujos kaupiasi po žeme ir jas reikia iš ten išgauti – tokių dujų Lietuvoje nėra. O štai biodujų galime pasigaminti vietoje iš žaliųjų atliekų, maisto atliekų ir t. t. Mes jas gaminsime iš paukštyne sukaupto vištų mėšlo komposto.
Gal ne visi žino, bet iš komposto, kad ir kur jis būtų: laukuose, paukštyne ar kitur, dėl bakterijų veiklos natūraliai išsiskiria dujos, konkrečiau – metanas. Mes pagreitinsime natūralų jo išsiskyrimą ir surinksime.
– Papasakokite apie gamyklą – ar ji bus kuo nors išskirtinė?
– Kaip pažiūrėsi. Daugybė biometano gamyklų pastatyta ir statoma Europoje. Tai ne naujiena. Net ir mes savo įmonėje Latvijoje tokią gamyklą pasistatėme dar 2015 m.
Tad pačia biometano gamykla, sakyčiau, nieko nenustebinsi. Visgi išskirtinumas bus ir jį lems čia pritaikytos kvapų valymo ir antrinių produktų gaminimo technologijos. Šiuo požiūriu Kaušėnuose turėsime išskirtinį paukštyną ne tik mūsų įmonių grupėje, ne tik Lietuvoje, bet ir regione.
– Sakote, kad biometano gamyklos ne naujiena. Ar Lietuvoje yra panašių objektų?
– Žinoma. Tik ne panašių, o didesnių. Štai rugsėjo mėnesį Pasvalio rajone startavo didžiausia Lietuvoje ir viena didesnių Europos biometano gamyklų. Ir tokių statinių Lietuvoje tik daugės. Tai neišvengiama.
– Kodėl taip galvojate?
– Visų pirma todėl, kad biometaną galime pasigaminti patys. Mums nereikia jo, kaip anksčiau, gauti vamzdžiais iš Rusijos ar, kaip dabar, atsiplukdyti laivais. Kuo daugiau dujų pasigaminsime čia, Lietuvoje, tuo stipresnė bus mūsų energetinė nepriklausomybė, šalies saugumas, o kartu ir ekonomika, nes pinigai už dujas liks Lietuvoje.
Kitas itin svarbus dalykas – statydami tokias gamyklas kovojame su klimato kaita. Turbūt žinote, kad klimato kaitą kuria šiltnamio efektas. Galite paklausti, kuo čia dėtas metanas? Reikalas tas, kad metanas saulės energiją mūsų atmosferoje sulaiko maždaug 28 kartus stipriau nei anglies dvideginis. Todėl jo į atmosferą turime išleisti kuo mažiau, jei norime palikuonims palikti normaliam gyvenimui tinkamą aplinką.
Kai surenkame ir po to kaip kurą sunaudojame natūraliai išsiskiriantį metaną, jį, galima sakyti, jau beveik „nukenksminame“. Negana to, atpuola reikalas deginti gamtines dujas. Todėl Europos Sąjungoje (ES) ypač skatinama biometano gamyba: ES planuoja, kad 2050 m. biometanas turėtų sudarytų 30–50 proc. visų naudojamų dujų.
Jeigu kalbame apie paukštynus, tai variantai bus du: arba jie turės nuosavas biometano gamyklas, arba čia susikaupusį mėšlą parduos biodujų gamykloms. Ankstesnis modelis, kuomet mėšlas buvo parduodamas ūkininkams, su laiku išnyks.
– Grįžkime į Kaušėnus. Minėjote šalutinius produktus. Ką darysite su mėšlu, kai iš jo bus surinktas biometanas?
– Vienas jų – amoniakinis vanduo. Ūkininkai turėtų gerai žinoti šitą azoto trąšą, nes Lietuvoje ją beveik 60 metų gamina „Achema“. Iš likusio mėšlo bus gaminamos granuliuotos trąšos. Kaip anksčiau mūsų seneliai ūkyje sunaudodavo kiekvieną smulkmeną, tą patį darome ir mes, tik jau naujame technologiniame lygyje.
– O kas liks po viso šito?
– Nieko neliks.
– Net ir kvapo?
– Net ir kvapo. Gera žinia ta, kad, pastačius biometano gamyklą, kvapo bus mažiau nei dabar ir štai kodėl. Anksčiau paukštyne susikaupusį mėšlą parduodavome ūkininkams. Tačiau ūkininkui mėšlo reikia daug, todėl jį tenka nuvežti, sukrauti ir sukaupti. Ūkininkas irgi turi atvažiuoti pasiimti. Visa tai užima laiką, per kurį iš mėšlo ima skirtis nemalonūs kvapai. Pastačius gamyklą to neliks – viskas keliaus į ją, o ten papildomai bus orą valantys filtrai. Tad gamykla oro kokybę prie paukštyno tik pagerins.
– Kur laikysite pagamintas biodujas ir kam jos bus naudojamos?
– Dujų saugoti neplanuojame, norėtume jas perduoti į valstybės valdomus dujotiekius. Taip Plungės rajonas būtų ne tik dujų vartotojas, bet ir pirmąkart taptų dujų gamintoju. Tai galime palyginti su dabar populiariomis saulės jėgainėmis ant žmonių namų stogų – jie ne tik vartoja elektrą, bet ir ją gamina. Čia panašiai, tik su dujomis.
– Jeigu paprastai, kaip iš mėšlo gaminsite dujas?
– Kaip minėjau, dujos iš mėšlo išsiskiria pačios. Mūsų darbas bus jas surinkti ir įdėti rūgimą greitinantį fermentą. Rūgimo metu išsiskiria dujos – jas surenkame, suspaudžiame, kad biometanas virstų skysčiu ir išsiunčiame. Taigi jokio deginimo, jokių kaminų ir dūmų. Viskas paremta natūraliais procesais.
– Kiek saugi bus gamykla?
– Juokaudamas galiu pasakyti, kad vištų mėšlo bijoti nereikia. O jeigu kalbėsime rimtai, tai turime profesionalus, kurie įvertina visus aspektus, yra prižiūrinčios valstybės institucijos, jos irgi daro darbą – žiūri, kad būtų išlaikyti reikiami atstumai, būtų paisoma kitų reikalavimų, kurių, patikėkit, yra tikrai daug. Nesame naujokai šitoje srityje ir žinome, ką reikia daryti, kad gamykla veiktų sklandžiai.
– Ar šitai gamyklai samdysite naujų žmonių?
– Žinoma. Tam planuojame turėti atskirą 8 žmonių komandą. Tai, galima sakyti, dar vienas gamyklos pliusas.
Užs. Nr. S-637
