Kažkas „gaudo“ senas monetas, o plungiškis Gražvydas – radijo bangas

Plungiškis Gražvydas Šaltupis, kurį daug kas pažįsta kaip Plungės viešosios bibliotekos darbuotoją, stebina atsidavimu vienam ir tam pačiam pomėgiui, puoselėjamam jau 45 metus. Stebina ir pats užsiėmimas: Gražvydas – radijo mėgėjas, savo namuose įsirengęs radijo stotelę ir čia gaudantis trumpąsias bangas. Jam nekyla problemų ir susikalbėti Morzės abėcėlės pagalba. „Kiekvienam trumpabangininkui mokėti Morzės abėcėlę yra garbės reikalas“, – sako G. Šaltupis. Apie šį jau istorija „kvepiantį“ pomėgį ir norą perduoti jį jaunajai kartai – pokalbyje su Gražvydu.

Žiūrint iš šiandienos perspektyvų trumpabangininko užsiėmimas atrodo gana neįprastas dalykas. Turbūt vargiai tarp savo pažįstamų rastume žmonių, kurie tuo domėtųsi. Kad toks užsiėmimas retas, sutinka ir pats Gražvydas Šaltupis. „Plungėje mes tokie bene penki besam“, – prasitaria jis. O buvo metas, kai mūsų mieste šiuo nuotoliniu bendravimo būdu netgi labai domėtasi. Į moksleiviams skirtą Jaunųjų technikų stotyje veikusį radistų būrelį traukė dešimtys vaikų. Tarp jų buvo ir pats Gražvydas.
Apie radijo bangas
Radijo bangos – fizikinis reiškinys, dėl kurio galime tiesiogiai girdėti garsus iš visos planetos. Žemėje sklindančių radijo bangų būna įvairių: nuo 0,1 mm iki 100 km ilgio. Ilgosios bangos girdimos net po vandeniu.
Radijo mėgėjai yra žmonės, kurie tiesiog iš savo namų kalba radijo eteryje, gaudydami trumpąsias bangas. Todėl jie vadinami trumpabangininkais. Pastebima, kad šios bangos pačios nepastoviausios iš visų, kadangi signalas bet kada gali nutrūkti. Tačiau radijo entuziastams jų užsiėmimas dėl to net įdomesnis – juk koks azartas yra „pagauti“ kažką, galbūt net kitame pasaulio krašte esantį, kas taip pat ieško tinkamo radijo dažnio.
G. Šaltupis tikina, kad trumposiomis bangomis galima bendrauti su radijo mėgėjais iš visų pasaulio kampelių, o ultratrumposios bangos mūsų balsus gali skraidinti netgi į kosmosą!
„Kažkas užsiima numizmatika, žvejoja, domisi mašinomis, o aš gaudau radijo bangas“, – šypsosi pašnekovas.
Susidomėjo dar būdamas mokykloje
Taigi Gražvydo Šaltupio draugystė su radijo trumposiomis bangomis prasidėjo dar 1972 metais. „Man tada buvo kažkur 13–14 metų. Pamenu, kaip į mokyklą atėjo jaunųjų technikų stoties vadovai Feliksas Norvaišas ir Pranas Šiuipys. Su pastaruoju dar ir šiandien pasikalbam, pabendraujam, bendras hobis mus riša. Šie vyrai kvietė lankyti jų vadovaujamą būrelį, atsinešė technikos, žemėlapių, kortelių. Norinčiųjų atsirado apie 30. Tuomet tai mums atrodė tikra egzotika, galimybė pažinti pasaulį. Pasikalbėti radijo imtuvo pagalba su kitų šalių žmonėmis, galimybė girdėti visą pasaulį – tai mane labiausiai sužavėjo. Juk gyvenom už geležinės užkardos“, – mena Gražvydas.
45 metai. Tiek tęsiasi plungiškio domėjimasis trumposiomis radijo bangomis, radijo antenomis ir dažniais, siųstuvais. Keičiantis laikams, užsiėmimui reikalinga technika tobulėjo, todėl mokykloje įgytų įgūdžių lituoti įvairias detales, pačiam konstruoti reikiamą aparatūrą prireikia vis rečiau. „Tada sunku buvo įsigyti aparatūros. Būdavo, kad kariniame dalinyje ryšininkai kokią nurašytą senieną atiduodavo, mes ją perdarydavom, pritaikydavom sau. Būrelyje mokėmės, kaip visa tai daryti, reikėjo fizikos žinių“, – mena Gražvydas. Mokyklos suole atsiradęs susidomėjimas pastūmėjo ir link būsimos profesijos – tuomečiame Kauno politechnikos institute baigė radijo ryšių inžinieriaus studijas.
Turi licencija ir asmeninį šaukinį
Plungiškis pastebi, jog norint būti trumpabangininku reikia turėti Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą licenciją, asmeninį radijo šaukinį. „Pirmąją licenciją gavau 1975 metais, kai išlaikiau egzaminą, bet sulaukiau jos tik po pusės metų. Nepaisant to, jog vadovai už mus laidavo, saugumas mus tikrino labai detaliai. Labai griežtai buvo tada: juk turėdami radijo ryšį mes galėjom susisiekti su visu pasauliu“, – prisimena Gražvydas.
Kad trumpabangininkai išties užmezga daug ir labai įvairių kontaktų, galima pamatyti iš jų sukauptų specialių atvirukų – kortelių. Po kiekvieno užmegzto kontakto radijo mėgėjui yra atsiunčiamas to įrodymas – speciali kortelė, kurioje nurodoma, su kuo buvo bendrauta, kada tai įvyko ir pan. G. Šaltupio albume tokių kortelių surinkta išties nemažai. Užmegztų kontaktų geografija labai plati: nuo artimiausių Lietuvos kaimynių iki Afrikos valstybių, Amerikos. „Šiuo hobiu užsiima ir gydytojai,ir profesoriai, ir prezidentai, karaliai. Kartą ryšį esu užmezgęs ir su Ispanijos karaliumi“, – nustebina Gražvydas.
Plungiškis su kolegomis bendrauja ir yra atpažįstamas iš šaukinio LY2TS. Pasak pašnekovo, su šiuo šaukiniu jis yra užmezgęs apie 120 tūkst. ryšių.
Apie bet ką, tik ne politiką
Kaip pasakoja G. Šaltupis, bendraujant
radijo bangomis galima naudoti įvairius būdus ryšiui palaikyti. „Yra skaitmeninis būdas, galima kalbėti mikrofonu kaip telefonu, taip pat naudojant Morzės abėcėlę. Aš dažniausiai naudoju būtent šį būdą. Radijo mėgėjui mokėti Morzės abėcėlę yra garbės reikalas. Anksčiau net licencijos negalėjai gauti, jeigu jos nemokėjai“, – sako vyras.
Pasiteiravus, apie ką dažniausiai trumpabangininkai kalbasi užmezgę ryšį, Gražvydas sako, kad temos gali būti pačios įvairiausios: ir apie ūkį, ir apie bites, tačiau galioja nerašyta taisyklė – reikia vengti politinių diskusijų.
G. Šaltupis užsimena, jog radijo bangų pagalba jie dažnai naudojasi ir populiarindami vieną ar kitą dalyką arba, pavyzdžiui, norėdami plačiajam pasauliui priminti kokią svarbią datą ar įvykį. Pavyzdžiui, praėjusiais metais visą mėnesį buvo „dirbama“ su specialiu šaukiniu, skirtu Žemaitijos 800 metų jubiliejui, šiemet iki birželio 4 dienos plačiajam pasauliui bus skelbiama, kad yra minimos rašytojos Žemaitės 175-osios gimimo metinės. „Pagavęs ryšį, informuoji apie šį faktą, nurodai šaltinius, kur žmogus gali pasiskaityti apie tai“, – paaiškina radijo mėgėjas.
Norėtų sudominti vaikus
Būti trumpabangininku yra įdomu dar ir todėl, kad šis užsiėmimas suteikia galimybę dalyvauti įvairiuose pasauliniuose čempionatuose, varžybose. Galima rezultato siekti ir vienam, ir su bendraminčiais. Paprastai Gražvydas prie radijo aparato sėdi savo namuose įrengtoje radijo „stotelėje“, kur tik atsiradus laisvai minutei skuba pagauti kokį dažnį. Tačiau buvo metas, kai aktyviai jungėsi į išvykas. Viena įsimintiniausių – dalyvavimas čempionate Gruzijoje. „Tapome tada pasaulio čempionais“, – su nostalgija prisimena G. Šaltupis.
Plungiškis priklauso Lietuvos radijo mėgėjų draugijai, yra Klaipėdos zonoje įsteigto klubo „Švyturys“ narys. Taigi bendraminčių Gražvydas turi. Tik norėtųsi, kad pačioje Plungėje, be jų, tų penkių „paskutiniųjų mohikanų“, atsirastų daugiau norinčiųjų pažinti radijo mėgėjų pasaulį.
G. Šaltupis, pats dirbantis Plungės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje kompiuterinių sistemų inžinieriumi, svarsto galimybę savo pomėgiu sudominti Vaikų bibliotekos lankytojus, čia užsukančius skautus, kuriems mielai atskleistų visas radijo mėgėjo paslaptis.