Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje dalyvavęs Valstybinės įmonės „Telšių regiono keliai“ direktorius Romualdas Kačerauskas plungiškius informavo apie įmonės veiklą – kas Plungės rajono teritorijoje esančiuose keliuose nuveikta per 2012-2013 metus ir kokių darbų žadama imtis perspektyvoje.
Direktorius R. Kačerauskas pripažino, kad Plungės, kaip ir kitų šalies savivaldybių, kelių būklė prastėja, bet tam esanti svari priežastis – nepakankamas finansavimas. Dėl krizės valstybės finansavimas keliams sumažintas per pusę, daugiau negu 30 proc. mažėjo ir lėšos, kurios gaunamos iš degalų akcizo. Suskaičiuota, kad per pastaruosius penkerius metus, nuo Kelių priežiūros ir plėtros programos „nurėžta“ net 3,4 milijardo litų (lyginant su 2008 metų šiai sričiai skirtu biudžetu). Be to, trečdaliu sumažintas darbuotojų skaičius, mažėjo jų atlyginimai. Nežiūrint lėšų trūkumo, kaip sakė R. Kačerauskas, ypatingai stengiamasi užtikrinti susisiekimo sąlygas žiemos metu ir „gydyti atsiveriančias kelių žaizdas“.
Anot R. Kačerausko, neužtenka kelią išasfaltuoti. Asfalto dangą reikia nuolat prižiūrėti , atnaujinti, šalinti defektus. Geriausias būdas – apdoroti dangą bitumine emulsija su skaldele. 2012 metais Plungės rajone tokiu būdu atnaujinta 5,94 km kelių, nors reikėjo daugiau kaip 25 km. Beje, prastėja ne tik asfaltuotų, bet ir žvyrkelių būklė. Dauguma beturi tik pusę reikalingo storio. O kokia tikimybė, kad jie bus asfaltuojami? „Telšių regiono kelių“ vadovo teigimu, Lietuvos automobilių kelių direkcija prioritetą teikia tiems žvyrkeliams, kuriuose eismo intensyvumas – 300 automobilių per parą, o tokių mūsų rajone esą nebėra. „Tad kreipdamiesi dėl finansavimo, stengiamės rasti ir kitų svarių argumentų, kad tik žvyrkeliai būtų įtraukti į asfaltuojamųjų sąrašą“, – kalbėjo R. Kačerauskas.
Dėl lėšų stokos 2012-2013 metais „Telšių regiono kelių“ nuveiktų darbų sąrašas nėra itin ilgas. 2012 m. bitumine emulsija su skalda padengta 5,94 km Plungės-Žlibinų-Žarėnų kelio atkarpa. Šiemet išasfaltuota 1,89 km Telšių-Lieplaukės-Plungės kelio (nuo Mažeikių-Plungės-Tauragės kelio). Gerindami eismo saugumo sąlygas, kelininkai avaringame Mažeikių-Plungės-Tauragės kelyje įrengė dvi žiedines sankryžas – ties keliais į Medingėnus ir Vėžaičius. Per keturias rajono gyvenvietes paklota eksperimentinė danga – dvigubas paviršiaus apdaras. Taip pagerinti keliai per Mižuikius, Mažuosius Mostaičius, Medsėdžius ir Paukštakius.
Kaip pasakojo R. Kačerauskas, nors pinigų trūksta, planai, kuriuos kelius reikia rekonstruoti, asfaltuoti, remontuoti, gerinti eismo sąlygas, sudarinėjami. Jau seniai planuojama tvarkyti Plungės-Vėžaičių kelią per Varkalių gyvenvietę. Norima ne tik atnaujinti dangą, bet ir įrengti dviračių takus. Būtina rekonstruoti ir dalį Mažeikių-Plungės-Tauragės kelio (nuo vadinamosios Pauošnių sankryžos iki Plungės-Vėžaičių kelio). Kelininkų rankų jau seniai laukia ir poilsiautojų keiksnojamas aptrupėjęs Pauošnių-Platelių kelias bei kiti.
Būtinų asfaltuoti žvyrkelių sąraše: likusi neasfaltuota 2,38 km Liepgirių-Šateikių-Gintališkės kelio atkarpa, 2,45 km Rietavo-Liolių-Mažųjų Mostaičių kelio atkarpa (prie to kelio daug gyvenviečių, tad gyventojams būtų gerai asfaltu pasiekti Plungės-Vėžaičių kelią), 1 km kelias į Virkšus (nuo Salantų-Platelių-Alsėdžių kelio), 9,5 km Plungės-Medingėnų kelio, 3,4 km Vieštovėnų-Juodeikių-Mižuikių kelio ir kt.
Taigi kelininkų planai – „rožiniai“. O kokia tikimybė juos įgyvendinti? Direktorius R. Kačerauskas sako, kad vilčių dėl didelių darbų nereikėtų puoselėti, mat bent jau artimiausiu metu sotesnis finansavimas nežadamas.
