Keturi galimi ateities scenarijai: kokioje Lietuvoje gyvensime 2050-aisiais?

Lietuva imasi iniciatyvaus požiūrio į ateities perspektyvų numatymą. Kovo mėnesį Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėjas Darius Žeruolis Lietuvos regioninei žiniasklaidai pristatė valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ dokumento projektą.

Projektas šiuo metu dar tobulinamas – balandžio 5 d. Vyriausybė planuoja jį teikti tvirtinti Valstybės pažangos tarybai, o Seimui galutinė dokumento versija bus teikiama dar šioje pavasario sesijoje.

Keturi galimi Lietuvos ateities scenarijai

„Lietuva 2050“ rengimo komanda sukūrė keturis skirtingus scenarijus, kurie buvo suformuoti kaip atspirties taškas valstybės vizijai parengti ir kurių kiekvienas apibūdina vis kitokią galimą Lietuvos ateitį: „Puikus naujasis pasaulis“ (prasta demokratijos būklė ir gera švietimo būklė), „Šiaurinė žvaigždė“ (gera švietimo ir demokratijos būklė), „Amžinas įšalas“ (prasta švietimo ir demokratijos būklė) ir „Kapanojimasis“ (gera demokratijos būklė ir prasta švietimo būklė).

Visi keturi scenarijai buvo sukurti taikant novatorišką ateities įžvalgų metodiką, kuri remiasi tendencijų ir rizikų analize. Apsvarsčiusi kelis galimus ateities scenarijus Lietuva turi tinkamai pasiruošti bet kuriam netikėtumui, – sako projekto rengėjai.
Praėjusių metų lapkritį vykusiame Valstybės pažangos tarybos posėdyje pritarta, jog Lietuvos ateities vizija turėtų būti plėtojama „Šiaurinės žvaigždės“ scenarijaus pagrindu – kai esminis dėmesys skiriamas demokratijos stiprinimui ir švietimo proveržiui.
Projektą koordinuojantis Premjerės patarėjas D. Žeruolis sakė, kad ateities scenarijai nėra tikslios prognozės ar siekiamybė savaime, kuri išsipildys grynuoju pavidalu. Scenarijai yra veikiau įrankis, suteikęs atspirtį vizijos kūrimui ir analitiniam procesui.

„Svarbiausia, ko mes norime, – kad Lietuva turėtų demokratinę valstybę šioje žemėje. Visa kita, matant, kaip sparčiai keičiasi technologijos, yra mažiau prognozuojama. Bandėme atrasti tas sritis, kurios pasaulio ir Lietuvos ateičiai būtų svarbiausios. Pirmoji jų – pasaulinė tvarka ir politinės sistemos tipas. Jau dabar matome ir prognozuojame, kad įtampa tarp demokratinės ir nedemokratinės valdymo formos ir toliau tęsis. Kitas mūsų šalyje itin svarbus klausimas – švietimas. Pas mus nėra gausu gamtos turtų, todėl mūsų ateitis skleisis per piliečius ir jų švietimą. Taip buvo visada, taip bus ir ateityje“, – kalbėjo Premjerės patarėjas.

Švietimo ekspertė: sistemai trūksta kryptingumo

Su tuo, kad švietimas labai svarbus Lietuvos ateičiai, sutiko ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentė Nerija Putinaitė.

„Reformos Lietuvoje vyksta nuolat, bet joms trūksta kryptingumo. Kiekviena nauja Vyriausybė užsibrėžia vis naujas priemones švietimo tikslams siekti ar net naujus tikslus. Viena svarbiausių problemų – kaip garantuoti sprendimų kryptingumą ir tęstinumą. Kita problema, kuri labiau savitumas, – kad švietimui Lietuvoje keliami labai dideli lūkesčiai. Tarsi švietimas būtų pagrindinis visos valstybės variklis. Tai reiškia, kad švietimas tarsi pasmerkiamas niekada nepatenkinti lūkesčių“, – teigė docentė.

Sėkminga ateitis be technologijų neįmanoma

Jos teigimu, negalima kalbėti apie švietimo proveržį nepaliečiant technologijų plėtros klausimo. Regionuose kartais sunku net ir bankomatą surasti, o viešajame diskurse daug kalbama apie kompiuterizuotas klases ar visiškai įrengtas laboratorijas.

„Technologijos yra tapusios švietimo dabartimi. Kad kai kurios priemonės neprieinamos, yra ne tiek strategijos, kiek to, ką vadinčiau „higiena“, dalyku. Tai paprasčiausiai turi būti užtikrinta skiriant reikiamas lėšas jau šiandien. Jei tai nėra užtikrinta, nelabai galime samprotauti apie sėkmingą ateitį“, – technologijų vystymo svarba įsitikinusi N. Putinaitė.

VU docentės teigimu, būtina siekti, kad švietimo sistema neatsiliktų nuo technologijų pažangos. Dėl to vizijoje „Lietuva 2050“ jau dabar kalbama apie galimybes panaudoti blokų grandinės technologiją: individualizuojant mokymąsi, visą gyvenimą kaupiant kvalifikacijas, sudarant galimybes jas pripažinti ir t. t.
Konkrečios priemonės, kurių bus galima imtis ateityje užtikrinant technologijų plėtrą ugdymo įstaigose ir ne tik, pasimatys vizijos pagrindu parengtame Nacionaliniame pažangos plane.

Turime išmokti būti priimančia visuomene

Demografinė situacija – dar viena skaudi Lietuvai problema. Jungtinių Tautų (JT) prognozės rodo, kad Lietuvos gyventojų skaičius ir toliau nuosekliai mažės: 2050 m. šalyje bus apie 2,2 mln. gyventojų, iš jų beveik kas trečias bus vyresnis nei 65 m. amžiaus.
Ar strategijos rengėjai yra numatę kokius nors šios problemos sprendimo būdus?

1. Žeruolio teigimu, iki 2050-ųjų galime tikėtis tik dabartinės situacijos stabilizavimo, natūralų visuomenės susitraukimą iš dalies kompensuojant atvykstančia darbo jėga. Tačiau tam yra viena būtina sąlyga.
   „Didžiausia problema yra ta, kad vaikus galinčių gimdyti moterų dalis yra stipriai susitraukusi, be to, jų nutariama susilaukti beveik dešimtmečiu vėliau nei 1990 metais su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis“, – sakė Premjerės patarėjas.

Nors demografai kalba apie darbo sąlygų derinimą su galimybe auginti vaikus, kol kas nepanašu, kad artimiausiu laikotarpiu lietuviai ims aktyviau kurti dideles šeimas su trimis, keturiomis ar daugiau atžalų. Todėl šalyje jau dabar taikomas kitas problemos sprendimo būdas – tai „protinga“ imigracija, arba talentų pritraukimas.

„Tačiau jis gali būti veiksmingas, tik jeigu Lietuva išmoks integruoti atvykėlius į visuomenę. Ir čia mes turime iššūkių, nes tai nėra vien imigrantų integracijos klausimas – mes kalbame ir apie gebėjimą priimti į visuomenę čia jau seniai gyvenančius, bet jos paribiuose atsidūrusius žmones.

Saugumui svarbiausia demokratiškų šalių palaikymas

Karas Ukrainoje dar kartą priminė, kad pašonėje turime pavojingą kaimyną. Nemaža dalis žmonių susimąstė, ar ir mūsų šalis ateinančiais metais išliks saugi.
D. Žeruolis sakė, kad Lietuvos ateities vizijoje vienas iš pagrindinių klausimų būtent ir yra tarptautinis saugumas. Taip pat siekiama atsižvelgti ir reaguoti į prognozuojamus geopolitinius pokyčius, galinčius turėti įtakos Lietuvos stabilumui ateinančiais metais.

„Lietuvai norint išlikti demokratine valstybe labai svarbus demokratinių valstybių „klubo“ palaikymas ir galimybės apsiginti nuo išorinės agresijos, o ekstremaliu atveju – ir nuo karinio įsiveržimo. Yra svarstomi ir reikalingi pokyčiai mūsų visuomenėje, kurie susiję su piliečių gebėjimu kritiškai mąstyti, atpažinti netikras naujienas, priešišką propagandą, taip pat vertinamas pasiryžimas esant reikalui ginti Lietuvą“, – vardijo Ministrės Pirmininkės patarėjas.

Beje, tai pirmas kartas, kai apie saugumo situaciją garsiai kalbama Lietuvos ateities strategijoje – taip yra būtent dėl prasidėjusio karo prieš Ukrainą. „Tai pasikeitusio ir vis dar besikeičiančio pasaulio atspindys“, – akcentavo D. Žeruolis.

Sieks stipresnės Lietuvos pozicijos pasaulio ekonomikoje

Žiniasklaidoje vis pasirodo komentarų, kad Lietuva nebėra įdomi užsienio investuotojams. Kol kas ir 2023-iųjų tendencijos nedžiugina – gamybos eksportas į užsienį traukiasi, investicijos mažėja.
Nepaisant to, D. Žeruolis akcentavo, jog valstybės pažangos strategija numato svarbų vaidmenį Lietuvai pasaulio ekonomikoje 2050 metais.

„2050-ųjų vizijoje Lietuva turi aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką bei yra pasaulinės aukštos pridėtinės vertės grandinės dalis. O kelias yra per mokslo ir inovacijų proveržį, didesnę reikšmę mūsų ekonomikai, kas savo ruožtu priklauso nuo geresnio švietimo arba bendrojo ugdymo“, – pabrėžė strategijos koordinatorius.

Nors neįmanoma tiksliai žinoti, kas bus ateityje, inovatyvi ateities įžvalgų metodika suteikia pagrindą numatyti galimus pokyčius ir prie jų prisitaikyti.
Lietuvai siekiant savo 2050 metų vizijos, bus įdomu pamatyti, kuris scenarijus galiausiai išsipildys – kelrodės „Šiaurinės žvaigždės“ ar pesimistinio „Amžinojo įšalo“. O gal nė vienas iš jų.

LRV nuotr.