Visame pasaulyje veikia tarptautinio bendradarbiavimo agentūros, inicijuojančios sėkmingą Lietuvos ir kitų Europos šalių jaunimo dalyvavimą Europos Sąjungos programose. Agentūros administruoja programą „Veiklus jaunimas“, kuri suteikia galimybę įvairių šalių jaunimui susiburti, organizuoti bendras veiklas ar mokymus. Tokie mokymai rengiami visose Europos šalyse, juose gali dalyvauti visi, kas turi noro, idėjų, moka užsienio kalbą.
Šešiasdešimties metų patirtis
Visai neseniai Plungės-Rietavo draugijos „Veikiam.Lt“ atstovai grįžo iš „AROEVEN“ – jaunimo organizacijos surengto parengiamojo vizito-mokymų Prancūzijoje, Reno mieste.
Organizacija „AROEVEN“ įkurta 1962 metais. Pagrindiniai jos tikslai – vykdyti švietėjišką veiklą, organizuoti mokymus, seminarus ar stovyklas, atlikti švietimo tyrimus. Ji bendradarbiauja su Prancūzijos švietimo ministerija, Sveikatos, jaunimo ir sporto, Turizmo, Ekologijos, darnaus vystymosi ir teritorijų planavimo ministerijomis.
Sausio 11-14 dienomis buvome pakviesti dalyvauti parengiamajame mokymų vizite kartu su atstovais iš Latvijos, Rumunijos ir Vokietijos. Mokymai sudarė sąlygas pasikeisti patirtimi, įgyti daugiau bendravimo, projektų planavimo patirties. Dokumentai, mokymai ir kūrybinės užduotys – tai viena renginio pusė, neformalus bendravimas pertraukų metu ir vietovės kultūros ir papročių pažinimas – kita.
Turbūt kiekvienas, besiruošiantis apsilankyti Prancūzijoje, neįsivaizduoja šios šalies be Paryžiaus su nuostabiuoju Eifelio bokštu, tačiau Prancūzijoje yra ir kitų miestelių, patraukiančių grožiu, kulinariniu paveldu bei savitomis tradicijomis.
Pagrindinė sąlyga – skanauti saikingai
Renas – šiaurės vakarų Prancūzijos miestas, esantis rytų Bretanėje. Jis žymus tuo, kad tai mažiausias pasaulio miestas, kuriame veikia metro. Renas nėra dažnai minimas kelionių vadovuose, nes tai tik vidutinio dydžio Prancūzijos miestas. Jame gyvena daugiau nei 200 tūkst. gyventojų, iš kurių apie 60 tūkst. – studentai. Tad miestui būdingas gyvas naktinis gyvenimas. Pavyzdžiui, Rue Saint-Michel gatvėje, kurią vietiniai gyventojai iš tiesų vadina „la rue de la soif“ (troškulio gatve) – labai daug restoranų ir kavinukių, tad ištroškusiems tikrai atsiranda vietos.
Šių mokymų organizatorius Geoffrey Vigour (jaunimo darbuotojas iš Prancūzijos) sakė, kad prancūzai neįsivaizduoja savo gyvenimo be vyno, kuris ypač tinka prie nuostabaus namie gaminto sūrio ar jūros gėrybių. Pagrindinė sąlyga – skanauti saikingai.
Pašnekovas prasitarė, kad negali būti geresnio savaitgalio už tą, kai su taure vyno stebi saulėtekį prie upės, o begurkšnodamas – užkandi austrių. Austrės turi būti šviežios, o jei, atidarius kriauklelę, joje dar užsilikęs jūros vandens lašelis – skanaudamas pasijunti lyg rojuje.
Reno mieste kiekvieną šeštadienį veikia ūkininkų turgus, kuriame galima įsigyti tam regionui būdingų patiekalų. Mus taip pat vaišino tradiciniu patiekalu – kraujiniais vėdarais. Jie skyrėsi nuo lietuviškų – nebuvo jokių kitų ingridientų – tik kraujas. Vienas iš unikaliausių ir keisčiausių patiekalų – „andouille“. Tai – iš kiaulės žarnų ir skrandžio susuktas vyniotinis, pagardintas česnakais, pipirais, svogūnais ir šiek tiek parūkytas. Pabandėme paragauti. Deja, lietuvaičio gomuriui skonis kiek neįprastas, o ir kvapas per stiprus.
Turguje akį traukia ypač didelis sūrių pasirinkimas – net iki 350 rūšių. Prekeiviai mielai kviečia paragauti jų. Skonis – nuo mums visiškai neįprasto, pvz. aštraus pelėsinio, minkšto ožkos pieno sūrio iki kieto, sluoksniuoto pelenais.
Visas turgus kvepėte kvepėjo „crepes“ –
blynais, panašiais į mūsų lietinius. Juos prancūzai valgo su įvairiausiais saldžiais ir sūriais įdarais ir tradiciškai patiekia su obuolių sidru. Sūrūs lietiniai gaminami iš grikių miltų, jie vadinami „galette“, įdaras – mėsa, žuvis, sūris, o ant viršaus dedamas keptas kiaušinis.
Prekystaliai lūžte lūžta nuo šviežių jūros gėrybių – krabų, krevečių, austrių ir kitokių mums net nežinomų jūros gyvių. Didžiulis šviežios žuvies pasirinkimas. Daugelis mokymo dalyvių, ko gero, pirmąkart paragavo austrių. Jos lietuvaičiams visai patiko.
Kaip pasakojo Geoffrey Vigour, kiekvienas prancūzas manosi esąs turtingu žmogumi, tačiau šalis taip pat išgyvena nelengvą laikotarpį – daug žmonių praradę būstą, neturi darbo, atsidūrę gatvėje. Tokių – miegančiųjų Paryžiaus gatvėse – matėme ne vieną.
Protesto kultūra
Nors šioje šalyje svečiavomės tik keletą dienų, gatvėse šurmuliavo net trys protesto akcijos. Be abejonės, viena didžiausių demonstracijų vyko Paryžiuje, prie Eifelio bokšto, kurioje buvo protestuojama prieš homoseksualų santuokų legalizavimą. Savo nuomonę pareikšti į gatves išėjo šimtai tūkstančių gyventojų. Ši protesto akcija turėjo bažnyčios hierarchų paramą – ją palaikė katalikų bendruomenė, evangelikai bei musulmonai.
Na, o Reno mieste praūžė net dvi protesto akcijos, viena jų – „Amnesty International“ (žmogaus teises ginanti organizacija) surengtas mitingas prieš politines žmogžudystes. Sausio 9 dieną Kurdistano informacijos biure, Paryžiuje, buvo nužudytos trys moterys – kurdų aktyvistės. Mitingo metu žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ tikino sieksianti, kad būtų nubausti už šias žudynes atsakingi asmenys.
Panašiu metu Reno mieste vyko romų bendruomenės protestas prieš sunkias gyvenimo sąlygas.
Geoffrey Vigour supratimu – protesto kultūra yra įaugusi į kiekvieno prancūzo kraują. Permainos ir politiniai sprendimai šioje šalyje sukelia aršias gyventojų diskusijas, demonstracijas. Kartais, jo manymu, net be realios priežasties. Tačiau prancūzai didžiuojasi, kad pilietiškumas ir galimybė laisvai išsakyti savo nuomonę yra viena svarbiausių iškovotos demokratijos formų.
