Žlibinų Igno Končiaus pagrindinėje mokykloje vyko susitikimas su „Tūkstantmečio odisėjos“ – aplink pasaulį jachta „Ambersail“ LTU 1000 plaukiančių Lietuvos buriuotojų trečiosios įgulos nariu plungiškiu Sigitu Daugnoru, dabar gyvenančiu ir dirbančiu Vilniuje.
– Esu laimingas, kad teko išbandyti Dievo ir Gamtos sukurtus dalykus, – sakė svečias.
Lietuvos buriuotojai pernai spalio 5-ąją iš Klaipėdos išplaukė aplink pasaulį, kad po įvairias šalis išsibarsčiusius lietuvius pakviestų kartu švęsti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Jie pasiryžę per devynis mėnesius apiplaukti penkis žemynus, aplankyti ten gyvenančias lietuvių bendruomenes.
Šiam žygiui ruošėsi 120 buriuotojų. Kelionė, truksianti daugiau negu 200 plaukimo parų, suskirstyta į 11 etapų, buriuotojai – į vienuolika įgulų. Kiekvieną etapą plaukia kita įgula.
Sigitui – trečiosios įgulos nariui (kokui, atsakingam ir už medicininę pagalbą, tvarką jachtoje) – teko plaukti iš Afrikos į Australiją, per vadinamąsias „riaumojančias platumas“, kuriose būna labai stiprūs vėjai ir didelės bangos. Čia įgula pasitikta 8 metrų aukščio Indijos vandenyno bangų kalnais. Vairuoti, buriuotojų kalba sakant, „paimti“ kiekvieną tokią bangą buvo tikrai nelengva. Ne tik plaukti, bet ir susikalbėti sudėtinga. Kaip tai atrodė, matėme ekrane.
– Keturios savaitės audros riaumojimo išbandė jėgas, ištvermę, drausmę ir atidumą vienas kitam. Tikrai buvome Neptūno valioje, dvikovą laimėjome 1:0, – pasakojo Sigitas, dabar teigdamas, kad audra kėlė ne tik nerimo, bet ir žavesio, kad baisiausios akimirkos tapo įspūdingiausiomis.
Legendomis apipintai Šv. Pauliaus salai įgulos narys dailininkas Borisas Romanovas bangomis pasiuntė laišką su linkėjimais mineralinio vandens butelyje.
Tuomet, kai Lietuvoje artimieji blaškėsi po parduotuves, Kūčioms vandenyne ruošėsi ir jachtos įgula. Ne paslaptis – į vyrų širdis ne kartą sėlino namų ilgesys.
– Norėjosi ir Kalėdų eglutės. Ją iš žalios spalvos polietileno maišų skutelių, saldainių popieriukų sukūrė dailininkas Borisas. Kadangi maisto atsargos buvo apmažėjusios, draugai užsimojo bet kokia kaina sužvejoti tuną. Pavyko. Dešimt kilogramų sveriančiam tunui nepasisekė pasprukti. Šventinis stalas paruoštas. Kiekvienam atsirado ir dovanų – po Boriso kelionės metu nulietą akvarelę, – pasakojo Sigitas
Ypatingų prisiminimų paliko jaudinantis susitikimas su Adelaidės lietuvių bendruomene.
– Krante laukė pagyvenę žmonės, pasiilgę tautiečių iš Lietuvos. Jiems perskaitytas ir įteiktas Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus laiškas, kviečiantis kartu švęsti Lietuvos tūkstantmetį. Bendraujant stebino daugelį metų emigracijoje gyvenančių tautiečių didžiavimasis savo lietuviškumu. Viena garbaus amžiaus žemaitė labai paprastai paaiškino tautiškumą: „Aš – lietuvė, žemaitė. Zosė ar Pranė – niekam neįdomu. Koks yra lietuvis? Darbštus, teisingas, paprastas“. Tai tokį lietuvio įvaizdį sukūrė išeiviai mūsų tautiečiai. Mes gimėme, esame žemaičiai, lietuviai. Didžiuokimės tuo. Mes būsime vertinami pagal savo sukurtas vertybes: kokie esame žmonės, specialistai, ką sugebame padaryti gero. Linkiu didelių svajonių, darbų ir draugų, – susitikimo dalyviams palinkėjo svečias.
„Tūkstantmečio odisėją“ užbaigs, į Lietuvą jachta vienuoliktoji įgula parplauks liepos 6-ąją.