Keturių gatvių projektui nubyrės beveik milijonas

Praėjusį mėnesį Plungės rajono savivaldybės tarybos nariai, tvirtindami vietos biudžetą, dar nežinojo, kiek į jį subyrės Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Antradienį sušauktame Savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje paviešinta ne tik gauta suma, bet ir planuojami darbai, preliminarūs jų kainos skaičiavimai. Reikia pasakyti, kad lėšų skirta mažiau, o didžiąją dalį pinigų „suvalgys“ vadinamasis Plungės keturių gatvių – Laisvės, Rietavo, Minijos ir Telšių – projektas.

Praėję metai sėkmingi
Kaip sakė informaciją apie KPPP lėšų panaudojimą 2020-aisiais ir lėšų paskirstymą šiems metams pateikęs Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vyr. specialistas Modestas Budrys, pernai Savivaldybei iš KPPP vietinės reikšmės keliams ir gatvėms buvo skirta 3 mln. 138 tūkst. eurų, panaudota 3 mln. 86 tūkst. eurų. Papildomai buvo skirta 1 mln. 792 tūkst. eurų vadinamųjų „kovido“ lėšų, panaudota 1 mln. 779 tūkst. eurų. Praėjusiais metais Savivaldybės administracija panaudojo 13,6 proc. daugiau KPPP pinigų nei 2019-aisiais.
Pranešėjas politikams pateikė turimus „budinčius“ projektus ir preliminarias sumas, reikalingas jiems įgyvendinti. Taigi 2021 metams baigiami rengti arba jau parengti septyni projektai: Nausodžio seniūnijos Varkalių kaimo Sodo gatvei reikalinga suma – apie 1 mln. 250 tūkst. eurų, Pušies gatvei – apie 600 tūkst. eurų, Beržų gatvei – apie 600 tūkst. eurų; Plungės miesto Nausodžio gatvei – apie 425 tūkst. eurų, Lentpjūvės gatvei – apie 1 mln. 900 tūkst. eurų; Stalgėnų seniūnijos Milašaičių kaimo P. Plechavičiaus gatvei – apie 650 tūkst. eurų; Nausodžio seniūnijos Medelyno gatvei (takui) – apie 690 tūkst. eurų.
Kapitalo investicijos į miestą
Šiemet Plungės rajono savivaldybei skirta tik 1,6 mln. eurų KPPP lėšų. 60 proc. visų pinigų skiriama kapitalo investicijoms, dalis pinigėlių atskaičiuota saugaus eismo priemonėms, dalis – techninei priežiūrai. O likutis po lygiai padalijamas Plungės miestui ir visoms kaimo seniūnijoms.
Kalbant apie kapitalo investicijas, matyti, kad didžioji jų dalis suguls į Plungės keturių gatvių projektą. Pasak M. Budrio, šiam projektui numatyta 943,6 tūkst. eurų, šių gatvių techninei priežiūrai – dar 5,1 tūkst. eurų. Iš tos pačios eilutės 12,1 tūkst. eurų numatyta Varkalių kaimo Sodo gatvės ekspertizės paslaugoms ir praėjusių metų likusiai skolai – 56 tūkst. eurų – už darbus Lankos gatvėje apmokėti. Susumavus kapitalo investicijoms bus skirta 1 mln. 16 tūkst. eurų.
„Matome, kad šiais metais praktiškai visa investicijų dalis nueina į miestą. Suprantama, kad turime pakentėti ir užbaigti tvarkyti tas keturias gatves. Bet ar galima tikėtis, kad kitais metais visa investicijų dalis teks kaimui?“ – domėjosi komiteto pirmininkė Daina Martišienė. Vietos ūkio skyriaus vedėjas Arvydas Liutika atsakė, kad tai tik tarybos narių apsisprendimas.
Komiteto narį Rimą Dužinską domino, ar šiais metais projektas bus užbaigtas. M. Budrio tvirtinimu, taip. O A. Liutika patikslino: „Jei nebus papildomo finansavimo, iki užbaigimo gali trūkti dar apie 180 tūkst. eurų.“
Po 240 tūkst. eurų
Kaip ir minėta, likutį – po 240 tūkst. eurų – pasidalijo miesto ir visos kaimo seniūnijos.
Keliams remontuoti skiriamų lėšų seniūnijoms niekada nepakako. O šiemet kaimo seniūnijų padėtį pablogino ir gausus sniego kiekis. Iš Savivaldybės biudžeto skirtų 40 tūkst. eurų sniegui valyti neužteko, tad seniūnams teks aptuštinti KPPP lėšų kapšelį. Bendra kaimo seniūnijų skola už šiuos darbus – 40 tūkst. eurų.
Nors komiteto nariams buvo pateikti tik preliminarūs darbai ir numatyti pinigai, smalsumui patenkinti paminėsime, jog žvyruotoms Plungės miesto gatvėms prižiūrėti numatoma skirti 10 tūkst. eurų, visų kaimo seniūnijų žvyrkeliams – 157 tūkst. eurų; miesto asfaltuotų gatvių duobėms taisyti – 160 tūkst. eurų, kaimuose – 20 900 eurų; horizontaliam ženklinimui – 25 tūkst. eurų, vertikaliam – 10 tūkst. eurų. Planuose yra ir pėsčiųjų perėjų įrengimas Plungės miesto A. Jucio, Kalniškių, S. Nėries, Rietavo gatvėse.
Kadangi kiekvienai perėjai numatoma po 12 tūkst. eurų, R. Dužinskas teiravosi, kokios tos perėjos bus: tik nupiešti „zebrai“ ar su apšvietimu, kalneliais ir pan. „Perėjos bus su kalneliais ir apšvietimu, kaip civilizuotose pasaulio valstybėse“, – į politiko klausimą atsakė Plungės miesto seniūnė Dangirutė Jurkuvienė.
„Džiaugiamės, kad gauname nors tiek. Šiemet 1,6 mln. eurų, kai pernai buvo 1,8 mln. eurų. Tikėtina, kad ir tokio pinigų lietaus, ir tų „kovido“ lėšų, kuriomis pernai daug gatvių „sutampėme“, šiais metais nebus. Tad greičiausiai darbų baras bus mažesnis. Nors kas žino… Pernai „šovė“ antroje metų pusėje. Tada turėjome reikalų ir su projektų parengimu, ir su objektų paieška, ir su rangovais. Todėl šiemet bandome turėti daugiau projektų, kuriuos galėtume pradėti, jei atsirastų koks finansavimo šaltinis“, – trumpai skirtą finansavimą kelių priežiūrai pakomentavo A. Liutika.
Dar apie sniegą
Kitą dieną KPPP lėšų paskirstymas buvo pristatytas Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto nariams.
Išklausius informaciją, komiteto narys Algirdas Pečiulis atkreipė dėmesį, jog kaimo seniūnijų vadovai nerimauja, kad iš jų nuskaičiavus skolą už sniego valymą kitiems darbams liks mažai pinigų. „Ar nereikėtų paieškoti lėšų iš Savivaldybės biudžeto?“ – svarstė jis. Kita politiko pastaba buvo dėl lėšų, skiriamų saugaus eismo priemonėms. Pasak A. Pečiulio, jau daugelį metų šios lėšos atiduodamos saugumo priemonėms diegti, kai vykdomi gatvių remonto projektai. „O to likučio beužtenka tik keliems ženklams pastatyti. Mano manymu, kai rengiami gatvių remonto projektai, saugumo priemonės turi būti įtrauktos į juos ir pinigai imami iš ten“, – kalbėjo jis.
Į išsakytas pastabas atsakė A. Liutika. Jo teigimu, minėtosios saugaus eismo priemonės į projektus visada įtraukiamos. Na, o dėl seniūnų bėdos nuskambėjo jau ne kartą girdėtas atsakymas, kad iš Savivaldybės biudžeto sniegui valyti kaimo seniūnijose buvo numatyta 40 tūkst. eurų, tik jie „ištirpo“ greičiau nei sniegas. O papildyti eilutę paprasčiausiai nėra iš ko, todėl likusią 40 tūkst. eurų skolą teks mokėti iš KPPP lėšų. Tiesa, Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas užsiminė, jog Susisiekimo ministerija lyg ir žada KPPP lėšas „atstatyti“ į praėjusių metų lygį, t. y. 1,8 mln. eurų.
Komiteto narys Marijus Kaktys siūlė politikams priimti protokolinį sprendimą, jog, atsiradus papildomų lėšų, kaimo seniūnijoms būtų kompensuotos skolai padengti skirtos KPPP lėšos. Jo mintį palaikė meras Audrius Klišonis: „80 proc. visų skundų, kuriuos gauname yra dėl kelių būklės. Jei nėra pinigų, nėra ir galimybės sutvarkyti. Tad nekompensavę pinigų tų skundų sulauksime dar daugiau.“
Finansinius rajono klausimus svarstantys politikai lėšų kompensavimui kelio neužkirto, bet ir tvirtai nepažadėjo. Kaip sakė M. Kaunas, jei metų laikotarpiu atsiras papildomų pinigų, apie tai bus pagalvota. O komiteto pirmininko pavaduotojas Liudas Skierus akcentavo, jog seniūnai jau dabar turi pradėti galvoti, kaip pigiau valyti sniegą kitais metais.
Lėšų paskirstymo planui dar turi pritarti Savivaldybės taryba.