Trys komplektai minkštų baldų… Upelyje… Tokį vaizdą viena plungiškė išvydo važiuodama Kalniškių Kelio gatve, esančia Nausodžio seniūnijos Kalniškių kaime, Plungės pašonėje. Moteris neiškentė nenufotografavusi ir nepaviešinusi. Dar pasvarstė, kad baldų savininkai, pamatę paskelbtas nuotraukas, galbūt susigės. Vargu… Nepaisant visko, šaunu, kad pilietiškiems plungiškiams tokie atvejai – ne vienodai.
Krūvą išmestų baldų prie upelio ir upelyje aptikusi moteris rašo: „Sako, miškuose dygsta grybai… O Kalniškių kaime, šalia Kalniškių Kelio gatvės esančiame miško upelyje, per naktį „pridygo“ sofučių ir foteliukų. Panašu, kad kažkam
naujiems baldams euriukų buvo, bet degalams, kad senus nuvežtų į sąvartyną, nebeliko. Arba smegenų ir padorumo – nė kruopelės.“
Šalia baldų – ir keli polietileniniai maišai, kuriuose – medžių lapai, šakos, obuoliai. Plungiškė piktinasi: „Taip, žalienos supus, bet šie maišai – ne. Nejaugi taip sunku buvo bent jau iškratyti ir nepalikti jų? Arba nuvežti į sąvartyno žalienų aikštelę?“
Anot moters, liūdna ir pikta, kad taip elgiamasi. Juolab kad tai – ne pirmas atvejis. Miškelis esąs labai mėgstamas šiukšlintojų, jame dažnai „pridygsta“ automobilių sėdynių, padangų, plastmasinių detalių, šaldytuvų, baldų, drabužių. „Jeigu tik pamatysiu, kas tokias nesąmones daro, viešinsiu ir perduosiu tarnyboms, kurios paplonins pinigines“, – ryžtingai nusiteikusi plungiškė.
Savo įžvalgomis ir nuotraukomis miesto gyventoja pasidalijo socialiniuose tinkluose. Daugelis išvydusiųjų tokius vaizdus, žinoma, piktinosi žmonių elgesiu, kai kurie įsitikinę, kad Plungėje, prie konteinerių pastačius filmavimo kameras, būtent to ir reikėjo tikėtis. Vienas komentatorius rašo: „Dar ne tiek šiukšlių bus miškuose. Seniau visi baldus palikdavo prie konteinerių, dabar už tai baudžia. O stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių nėra. Žaliosios masės į konteinerį mesti irgi negalima. Tai ir varo viską į mišką.“
O ką šiuo klausimu sako specialistai?
Uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) direktorius Rimantas Adomaitis teigė, kad baldų ir kitų stambiagabaričių atliekų negalima nei į mišką vežti, nei prie konteinerio kada sugalvojus krauti. „Pagal sutartį, kurią TRATC-as yra sudaręs su vežėju, didžiosios atliekos išgabenamos dukart per metus. Vežėjas paviešina grafiką, kur ir kada jos bus surenkamos, tada jas ir reikėtų nunešti į nurodytą vietą. Kitas variantas – nuvežti į Jėrubaičių sąvartyną, kur stambiagabaritės priimamos nemokamai“, – apie tai, kaip turėtų elgtis norintieji atsikratyti senų baldų, pasakojo R. Adomaitis.
O gal siekiant įvesti tvarką geriausia išeitis būtų stambiagabaričių atliekų aikštelė mieste? „Rengdami naują investicinį projektą, siūlėme Plungėje, buvusių kareivinių rajone, įruošti tokią aikštelę. Tačiau tam nepritarta. Žinoma, įrengiant ją reikėtų nustatyti sanitarinę zoną, be to, nemažai atsieitų jos išlaikymas“, – sakė TRATC-o direktorius. Jo teigimu, Jėrubaičiai – vos už penkių kilometrų nuo miesto. Ir jei žmogus nori tvarkingai atsikratyti šiukšlių, jam tai nebus toli. O tas, kuris be skrupulų teršia, ir į mieste esančią aikštelę neveš.
„Neseniai lankiausi Švedijoje. Ten aikštelė – už 40 kilometrų, bet niekam net minčių nekyla, kad atliekas galima išmesti kitur. Visi veža, eilėse laukia. Be to, jie tik dukart per metus gali atvežti nemokamai, jei daugiau – tai dar ir sumoka. Ir niekas dėl to nesipiktina“, – švedų patirtimi dalijosi R. Adomaitis.
Kreipėmės ir į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros viršininkę Ireną Latakaitę. Su ja kartu lankėmės miške, „priglaudusiame“ kažkieno baldus.
Pasak I. Latakaitės, šio poelgio „autoriai“ – Administracinių nusižengimų kodekso pažeidėjai. Jei jie būtų sučiupti, turėtų ne tik administracinę baudą už atliekų šalinimą neleistinoje vietoje sumokėti, bet dar ir gamtai padarytą žalą atlyginti. Be to, tai, ką išmetė, privalėtų surinkti. Juolab kad užterštasis upelis yra Didžioji Sruoja – ichtiologinis draustinis.
O baudos – gana solidžios. Už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą (pagal Administracinių nusižengimų kodekso 247 str. 9 d.) gresia nuo 550 iki 1 500 eurų bauda. Aplinkai padaryta žala, jei šiukšlės nėra pavojingos, priklauso nuo svorio: 1 tona – 4 344 eurai.
„Žinote, tokių žmonių kiaulėmis nepavadinsi, nes kiaules įžeisi. Šitokių poelgių visiškai nesuprantu ir nepateisinu. Jei jau važiuoji ir veži, tai kodėl negali vežti ten, kur priklauso – į sąvartyną? Priima nemokamai, be to, kelias ten geresnis, asfaltuotas, o čia miško keliuku reikia dardėti“, – piktinosi aplinkosaugininkė.
O kas toliau? I. Latakaitė sakė pabendrausianti su aplinkiniais gyventojais – gal kas ką matė, įtaria, bet vilties, kad teršėjai bus sučiupti, – maža. „Kadangi upelis beveik užtvenktas, reikės jį valyti, visus tuos baldus ištraukti. Tad teks dar ir su Nausodžio seniūnu Dariumi Preibiu pasikalbėti“, – pridūrė I. Latakaitė.
Žodžiu, pasidarbavo „bebrai“ ir dar kitiems darbo pridarė…
