„Kiek rajono valdžia judins tunelio reikalą, tiek ir turėsim“

Dar 2011 metais plungiškiai jau tikėjo, jog netrukus bus išspręsta viena didžiausių Plungės miesto problemų – Dariaus ir Girėno gatvėje esančią geležinkelio pervažą pakeis kur kas patogesnis tunelis. Mat pervaža vis uždaryta ir uždaryta, plungiškiai prie jos priversti gaišti laiką, gadintis nervus. Tad žinia, kad Plungę į dvi dalis dalinanti problema greitai bus išspręsta, gyventojus nuteikė išties optimistiškai. Juolab kad idėją entuziastingai palaikė ir LR Liberalų sąjūdžio pirmininkas, tuometinis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, ir tais metais išrinkta Savivaldybės valdžia didelių žygių imtis žadėjo. Taigi praėjo daugiau nei treji metai, į pabaigą eina dabartinės valdžios kadencija. O kas per tą laikotarpį nuveikta šiuo skaudžiu plungiškiams klausimu? Apmaudu pripažinti, bet tenka: problema tik pajudinta iš mirties taško, tačiau ryžtingesnių žingsnių, gydant šią opą, deja, nežengta.

2010 metų lapkritį buvo patvirtintas Plungės miesto ir jo prieigų transporto srautų bei infrastruktūros specialusis planas, kuriame pervažos problemą numatyta spręsti įrengiant tunelį. Reikalai judėjo ir 2011-aisiais. Plungėje lankėsi ir teigiamai šiuo klausimu pasisakė tuometinis susisiekimo ministras E. Masiulis, be to, tunelio tema Plungėje buvo surengtas pasitarimas, kuriame dalyvavo Seimo narys Jurgis Razma, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktorius Albinas Ragauskis. Dar vienas tais metais problemos sprendimo linkme žengtas žingsnis – Susisiekimo ministerija iš Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo skyrė 250 tūkst. Lt teritorijos detaliajam planui parengti. Tada išties atrodė, kad tuneliui uždegta žalia šviesa, kad rimti darbai tuoj tuoj startuos, bet… Pastaruosius trejus metus šis reikalas gerokai užstrigęs. Kodėl? Šiuo klausimu pasisako LR liberalų sąjūdžio Plungės skyriaus atstovai.
Česlovas KERPAUSKAS, buvęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas:
– Kol susisiekimo ministru dirbo E. Masiulis, reikalai išties judėjo sparčiau. Tais laikais ne kartą su ministru šia tema bendravom, jis tunelio idėją vertino palankiai, ne kartą Lietuvos automobilių kelių direkcijoje lankėmės. Vėliau pasikeitė valdžia, pasikeitė ir prioritetai. Direkcija yra skyrusi lėšų teritorijos detaliajam planui parengti, tuneliui projektuoti, dabar pinigų gauta ir žiedinei sankryžai ties Lentpjūvės gatve bei naujai gatvei projektuoti, bet plungiškiai jokių realių veiksmų pastaruosius metus nemato ir pagerėjimo nejaučia. Manau, rajono valdžios vyrai ir moterys turėtų vis važiuoti ir važiuoti į Vilnių, minti, kaip sakoma, ant „mazolio“ ir neleisti pamiršti tos Plungės. Visais įmanomais būdais reikia bandyti įkelti koją į lėšų „katilą“, o kai gausim pirmąjį milijoną darbams įgyvendinti, po metų-pusantrų jau ir tunelį turėsim.
Audrius KLIŠONIS, Savivaldybės tarybos narys:
– Mano nuomone, per visą pastarąjį laikotarpį dėl tunelio nieko nepadaryta. O tuos veiksmus, kurių imasi Savivaldybės vadovai, pavadinčiau valgymu atbulais dantimis. Juk pažadai žmonėms duoti prieš trejus metus, tačiau jie nevykdomi. Kol kas nieko neturim! Girdim, kad Klaipėda turės konteinerių terminalą, o tai reiškia, kad traukinių eismas dar intensyvės. Vadinasi, automobilių eismas Dariaus ir Girėno gatve bus dar labiau apsunkintas, didės visų mūsų kaštai. Kaip sveikatos apsaugos sistemos atstovas, visada nerimauju dėl to, kad, stovint prie uždarytos pervažos, neretai tirpsta auksinės greitosios medicinos pagalbos darbuotojų minutės. O be to, dabar dar ir ta švieslentė nebeveikia. Manau, vietos valdžiai šis klausimas – giliai „dzin“, jai neįdomūs nei gyventojų, nei verslininkų interesai. Jei tik pavyktų valdžią išjudinti, galbūt dar nepraleidome terminų – dabar pats laikas rašyti raštus, teikti projektus Susisiekimo ministerijai, tikintis, kad mūsų tunelis bus įtrauktas į kitų metų finansavimo programą. Jei dabar nespėsim, negausim pinigų, o tai reiškia, kad ir kitais metais realūs darbai neprasidės.
Romas REMĖZA, Savivaldybės tarybos narys:
– Surinkę juridinių ir fizinių asmenų parašus, Plungės pervažos problemą dar kartą priminėme rajono vadovams, Seimo nariui J. Razmai, socialdemokratui, susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui. Ėmėmės iniciatyvos ir tikimės, kad ji duos apčiuopiamos naudos. Kol kas jokio atsakymo iš niekur negavome, bet vis laukiame. Tunelio techninis projektas kartu su statybos leidimu jau seniai guli kažkuriame Savivaldybės stalčiuje, tačiau tolimesni žingsniai nežengiami. Jei ir toliau miegosim, mus aplenks mažeikiškiai, kurie taip pat tikisi sujungti, kaip aš sakau, perpjautą miestą. Mūsų koziris – techninis projektas. Mažeikiai jo neturi, tad mums vertėtų juo pasinaudoti. Pasigendame ryžtingesnių mero veiksmų. Juk jo partija – Tvarka ir teisingumas – priklauso valdantiesiems, vadovauja keletui ministerijų, tad, einant šiuo keliu, būtų galima kažko pasiekti. Juolab kad tunelis, kaip numatyta techniniame projekte, kainuos apie 15-20 milijonų litų, tokiai didelei finansinei injekcijai reikės Vyriausybės nutarimo, tad mero partija galėtų plungiškius užtarti.
Algirdas PEČIULIS, Savivaldybės tarybos narys, buvęs meras:
– Liberalams būnant valdžioje, pritrūko kelių galutinių veiksmų ir Plungėje, virš geležinkelio, būtume turėję viaduką ir sutvarkytą autobusų stotį. Deja, kadencija baigėsi, o mus pakeitę politikai, matyt, neįžvelgę pervažios klausimo aktualumo, nesiėmė šio projekto tęsti. Tad šiandien turime tą, ką turime. Taip, paveldosaugininkai projektui kėlė savo reikalavimus, tačiau su jais vyko diskusijos, ieškota ir rasta kompromisų. Juk buvo ir projektas, ir trišalis finansavimas, viadukas buvo įtrauktas į svarbiausiųjų Kelių direkcijos statinių penketuką. Siekdami šio tikslo, ieškojom paramos, „svorio“ – mus palaikė a. a. dr. Bronislovas Lubys, Lietuvos pramonininkų konfederacija. Kartu su Plungės pramonininkų sąjunga, jos prezidento Jono Varkalio iniciatyva, Plungėje buvo rengiamos konferencijos kelių infrastruktūros klausimais, problema aukščiausiu lygiu gvildenta vietoje. Dabar tokie žingsniai nežengiami, o jie būtini, norint kažko pasiekti. O dėl tunelio galiu pasakyti tiek – kiek vietos valdžia judins šį reikalą, tiek ir turėsim. Jei pastangos bus tik tokios, kokios dabar, tunelio statybų pradžios greit nematysim. O jis tikrai reikalingas. Pats gyvenu už geležinkelio ir kasdien po kelis kartus matau vairuotojus ir pėsčiuosius, susiduriančius su šia problema. Turim pripažinti, kad, esant apsunkintam susisiekimui, rajonas už geležinkelio nesivysto tolygiai su miestu – gyventojai nenori ten pirkti butų, verslininkai – steigti įmonių bei investuoti.