Praėjusio sekmadienio vakarą paaiškėjo, kad Plungės vienmandatės apygardos rinkėjai į Seimą siunčia Joną Varkalį – per visą rinkimų kampaniją saviškiu prisistačiusį uždarosios akcinės bendrovės „Plungės Jonis“ valdybos pirmininką, Plungės rajono savivaldybės tarybos narį, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovą. Antrajame ture jis įveikė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatą Jurgį Razmą. Aprimus rinkimų aistroms, nusprendėme pasidomėti, kokiomis lėšomis disponavo kandidatai, kiek eurų turėjo rinkėjų pasitikėjimui pelnyti. Juk reikia pripažinti: kuo daugiau pinigų investuosi, kuo plačiau save reklamuosi, tuo didesnė tikimybė sulaukti žmonių susidomėjimo. Bent jau Plungės atveju principas „daugiau pinigų – daugiau balsų“ pasitvirtino.
Laimėtojo iždas
Seimo rinkimų laimėtojo Plungės apygardoje J. Varkalio iždas pilnėti pradėjo dar gegužės mėnesį. Į jo kampanijos sąskaitą aukojo ir privatūs asmenys (dauguma, žinoma, – partijos kolegos), ir partija, ir pats kandidatas. Iki rinkimų ten puikavosi gana solidi 23 725,99 Eur suma.
J. Varkalys savo rinkimų kampanijai skyrė 10 000 eurų – du kartus po 5 000 Eur. Liberalų sąjūdis jam paaukojo 6 760 eurų, fiziniai asmenys – 6 044 eurus. Fizinių asmenų mažos aukos sudaro 921,99 Eur (skirta nuo 12 iki 48 eurų).
Pats dosniausias partijos kolegai buvo Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, iš viso skyręs 4 000 eurų (dukart po 1 000 ir kartą 2 000 eurų). Prie kandidato rinkimų kampanijos prisidėjo ir kiti Liberalų sąjūdžio atstovai: Audrius Šapalas (500 Eur), Ričardas Jocys (300 Eur), Romas Remėza (500 Eur), Audrius Misiūnas (500 Eur). Aukojo ir kiti, tik jų sumos gerokai mažesnės. Taigi visiems surėmus pečius J. Varkalio iždas perkopė 23 tūkstančius eurų.
Didžiąją dalį lėšų kandidatas surinko prieš pirmąjį rinkimų turą – 15 533,99 euro. Antrajam dar išleido 8 192 eurus.
Labai nedidelė suma (trijų asmenų pinigai, iš viso – tik 36 eurai) buvo pripažinta kaip nepriimtinos aukos. Lėšos grąžintos aukotojams.
Jurgio Razmos finansai
Į J. Razmos specialiąją rinkimų kampanijos sąskaitą pirmąsias lėšas – 3 377 eurus – dar balandžio mėnesį pervedė partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Ir tai buvo valstybės biudžeto asignavimai politinei kampanijai finansuoti. Be to, partija savo kandidatui populiarinti dar skyrė 2 041,39 euro nuosavų lėšų.
Iš viso J. Razmos ižde iki rinkimų buvo sukaupta 17 168,39 Eur. Fiziniai asmenys paaukojo 7 850 eurų. Pats politikas rinkimams išleido 3 900 eurų.
Tarp fizinių asmenų aukojusiųjų po keliolika ar keliasdešimt eurų nebuvo. Žodžiu, rėmėjai nesikapeikinėjo. Jei skyrė, tai iškart šimtais ir net tūkstančiais. Viena dosniausių Seimo nario J. Razmos aukotojų – jo padėjėja-sekretorė Rūta Petrauskienė, skyrusi 1 000 eurų. Dar didesnę sumą – 2 500 eurų – kandidatui pervedė Algirdas Razma. Politiko partijos kolegės Juditos Stankutės auka – 400 eurų, Mindaugo Stankevičiaus – 1 500, Virginijaus Brezgio – 950, Kęstučio Buivido – 500, Irenos Elenos Jonikienės – 800, kitos sekretorės-padėjėjos Dainoros Vaičikauskienės – 200.
12 018,39 euro J. Razmos iždą papildė iki pirmojo rinkimų turo, likusi dalis – 5 150 Eur – prieš lemiamą susirėmimą su J. Varkaliu.
Nepriimtinų aukų į J. Razmos rinkimų kampanijos sąskaitą prikapsėjo gana nemažai. Kandidatas negalėjo pasinaudoti 3 406,23 euro, kuriuos skyrė pats (26,23 euro), Asta Beierle Eigirdienė (880 Eur), Petras Gailutis Adomėnas (800 Eur), Marius Sejūnas (600 Eur) ir Adomas Zamulskis (1 100 Eur). Nepriimtinomis pripažintos aukos grąžintos aukotojams.
Pirmojo turo kandidatų pinigai
Priminsime, kad pirmajame Seimo rinkimų ture, be jau paminėtųjų J. Varkalio ir J. Razmos, Plungės vienmandatėje apygardoje varžėsi dar penki kandidatai: socialdemokratas Rimantas Vaitkus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Andriejus Stančikas (beje, jis į Seimą pateko pagal partijos sąrašą), „darbietis“ Mindaugas Jurčius, Lietuvos laisvės sąjungos kandidatė Sandra Vičienė ir „tvarkietis“ Alvydas Mockus.
R. Vaitkus rinkimų kampanijos sąskaitoje turėjo gerokai mažiau nei anksčiau paminėtieji kandidatai – tik 2 675 eurus. Socialdemokratų partija jam skyrė 997 Eur. Likusieji pinigai – 1 678 eurai – nuosavos kandidato lėšos.
Kiek didesne pinigų suma – 3 812,41 Eur – per rinkimų kampaniją disponavo „darbietis“ M. Jurčius. Tiesa, jam, kaip ir R. Vaitkui, fiziniai asmenys neaukojo. Visos lėšos – partijos ir kandidato asmeninės. Darbo partija M. Jurčiui skyrė 1 812,41 Eur (visa suma – valstybės biudžeto asignavimai), pats sau paaukojo 2 000 eurų. Beje, dalį partijos skirtų lėšų – 425 eurus – Vyriausioji rinkimų komisija pripažino priimtinomis aukomis. Dėl 2 000 eurų paties M. Jurčiaus aukos ir dar dėl 1 387,41 Eur partijos duotų pinigų priėmimo komisija kol kas nėra apsisprendusi.
Lietuvos laisvės sąjungos kandidatei S. Vičienei rinkimuose teko suktis savais pinigais. Kampanijai ji paaukojo 3 000 eurų. Dar 12 eurų, kaip mažą auką, jai skyrė vienas fizinis asmuo. Taigi nei partija, nei kokie turtingi rėmėjai buvusios plungiškės sumanymo patekti į Seimą nefinansavo.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas A. Stančikas atskiro rinkimų kampanijos iždo neturėjo. Panašu, kad naudojosi bendrais partijos finansais (jų bendra suma – 270 tūkst. eurų), kurių, beje, nuosavomis lėšomis nepapildė nė vienu euru. Taip pat ir „tvarkietis“ A. Mockus – į rinkimus ėjo be savo kampanijos sąskaitos. Jį delegavusi partija „Tvarka ir teisingumas“ iš viso disponavo 197 tūkstančiais eurų. A. Mockus į partijos sąskaitą pinigų taip pat nepervedė.
