Kaip ir kasmet, rugpjūčio vidurys Šarnelės kaimo gyventojams, iš čia kilusiems, kažkada dirbusiems, gyvenusiems žmonėms reiškia viena – vyks tradicinė kraštiečių sueiga. Nepabūgę permainingo oro buvę ir esami šarneliškiai rugpjūčio 13-ąją rinkosi į savo renginį. Šiųmetinė sueigos tema – „Jie gyveno Šarnelėje“.
Visų pirma Platelių seniūnijos Medsėdžių kaime esančiame Litvakų atminimo sode buvo atidengta Gelbėtojų obelis. Vėliau susitikimo dalyviai meldėsi už savo kaimo bendruomenę, mirusius ir tremtį išgyvenusius šarneliškius ir jų draugus.
Savo sueigą Šarnelės žmonės švenčia šiek tiek kitaip nei kiti. Čia nevyksta nei sporto varžybos, nei gražiausių sodybų apdovanojimo ceremonija. Ši sueiga – rimta, kasmet atskleidžianti po dalelę kaimo istorijos. Tad, kaip ir sakė susirinkusiuosius sveikindama bendruomenės pirmininkė Rima Jokubauskienė, konferencijos tikslas – kad žmonės susirinktų, pabūtų, pabendrautų. Juk tokia sueiga gali būti vienintelė diena, kai susitinka draugai, atvažiavę iš tolimiausių šalies ar net pasaulio kampelių.
„Kiekvienais metais bandome atversti po vieną puslapį Šarnelės istorijos“, – bendruomenės pirmininkei antrino sueigos mecenatas Vidmantas Jonika. Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis džiaugėsi dalyvių gausa, tuo, kad kasmet rengiamos tokios konferencijos. Tylos minute pagerbtas Šarnelės krašto garbės pilietis iš čia kilęs Saulius Sondeckis.
Į šventę atvykęs Seimo narys Jurgis Razma negalėjo nesistebėti, jog tokio aukšto lygio renginį organizuoja kaimas, kuriame gyvena vos šimtas žmonių. „Jūs keliate sau aukšto lygio uždavinius, skamba aukščiausio lygio muzika, gvildenamos Šarnelei ir Lietuvai svarbios, kartais skaudžios temos. Jūs matote save pasaulio dalimi ir tikite, kad galite padėti, prisidėti prie vykstančių procesų“, – negailėjo pagyrų parlamentaras.
Nors Šarnelės krašto garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija buvo numatyta konferencijos pabaigoje, organizatoriai ją perkėlė. Kaip kalbėjo buvęs Lietuvos Respublikos kultūros atašė Izraelyje, Vilniaus rotušės ceremonmeisteris Saulius Pilinkus, bendruomenės bendru sutarimu patvirtinta, kad šiais metais krašto garbės piliečio vardas už Šarnelės vardo garsinimą Lietuvoje ir Izraelyje suteikiamas Izrai Blat.
„Dėkoju už šitą garbę. Bet aš atvykau į sueigą su savo vaikais, anūkais, draugais, kad padėkočiau, pagerbčiau atminimą tų žmonių, dėl kurių poelgių mes gyvename. Pasakojau savo vaikams, jie pasakoja saviems, kad tokie žmonės buvo. Noriu, kad kitos kartos auklėtųsi šių žmonių pavyzdžiu“, – sunkiai tramdė ašaras iš Šarnelės kilusi nominantė.
„Šarnelė man buvo nežinomas kaimas. Tačiau dabar suprantu, kad jei būtų žemėlapis, žymintis čia gyvenusių žmonių vidinę šviesą, tai pažvelgęs į jį matytum labai šviesų kaimą“, – kalbėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus.
Susirinkusiuosius ir garbės piliečio titulą pelniusią ponią pasveikino prieš keletą metų tokį pat įvertinimą gavęs Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Varkalys. Įteikdamas simbolinę dovaną, jis ragino viešnią ir toliau stengtis dėl Šarnelės.
„Mąsčiau, kuo galėčiau būti naudinga. Izraelyje savanoriškai mokau sunkiai besiverčiančių šeimų vaikus matematikos, kad jie galėtų studijuoti koledžuose. Galvoju, gal ir Šarnelėje reikėtų surengti vaikams matematikos vasaros stovyklą, kad jų žinios „šautų“ pirmyn“, – dalijosi savo mintimis I. Blat. Toks viešnios pasiūlymas sulaukė plojimų.
Konferencijoje daugiausia kalbėta holokausto, žydų gelbėjimo temomis. Jas gvildeno ne tik lietuviai, bet ir svečiai, atvykę iš tolimojo Izraelio. Apžiūrėta istorinių fotografijų paroda.
Vakarinėje dalyje vyko teatralizuotas koncertas „Lietuviškos estradinės dainos“ su Vaida Genyte, Egidijumi Bavikinu ir orkestru „Bass Bravo“.
Kadangi Šarnelės kraštiečių sueigoje teko pačiai dalyvauti, tai norėčiau papildyti straipsnio turinį informacija, kurią dalyviams teko išgirsti, kartu išverkti ir pajusti. Ši mokslinė Šarnelės kaimo konferencija buvo skirta Pabėgėlių temai, kuri šiuo metu itin aktuali: priimti ar ne priimti pabėgėlius, kas jie tokie? Vidmantas Jonika taikliai pastebėjo: Šarnelės kaimo gyventojai per II. pasaulinį karą išlaikė humanizmo egzaminą, nesavanaudiškai išslapstydami tris žydų šeimas, iš viso 24 žmones. Garbės pilietė Izra Blat net gimė Šarnelės kaime slėptuvėje. Konferencijoje dalyvavo ne vien tik sveikintojai, bet pagrindiniai referentai buvo pats Telšių vyskupas Boruta, per pamokslą nupasakojęs anuometinių kunigų žygius, išsaugant žydus, išslapstytų žydų vaikai dalinosi savo prisiminimais (Lilija Kaplanaitė pasakojo, kad a.a. tėvelis daktaras Kaplanas neaprašė, tik pasakodavo, nes rašydamas būtų neįstengęs dar kartą išgyventi patirto siaubo), prisiminė ir dar gyvi Šarnelės kaimo ūkininkų, kurie gelbėjo žydus, vaikai, ką jie anuomet patyrė, Birutė Striaupaitė prisiminė buvusi anuomet 9 metų ir galvojusi „Kaip galima žmones šaudyti! O po to žiūriu, mama verda dvigubai daugiau sriubos, o naktimis po lentom krebžda. Mamos paklaususi „Tai nuo kada mūsų vištos su šaukštais valgo?, kai užmatė nešant košę su šaukštais į vištininką”. Visa auditorija verkė.
Aukščiausio lygio koncertą surengė violončelininkas Vytautas Sondeckis su žmona sopranu, V. Sondeckio tėvas, dirigentas a.a. Saulius Sondeckis yra Šarnelės kaimo garbės pilietis, mat čia gimė ir praeitų metų konferencija buvo skirta jam, suspėta, nes žiemą išėjo anapilin.
Labai humanistiškai pakalbėjo mokytojas Vytautas Toleikis iš Vilniaus, primindamas judaizmo mokymą, kad „Praeitis yra dabar”, analizavo dabartinį istorijos mokymą mokyklose, kai reikia sausai kalti statistiką, pasakojimo neliko, o empatijai reikia vaizduotės. Labai laukiame kitų metų konferencijos. Dar kartą dėkojame organizatoriams Almai ir Vidmantui Jonikams, Rimai Jokubauskienei, klebonui Jonui Ačui, šarneliškiui Edmundui Mickūnui, kuris pats negalėjo perskaityti savo suguldyti pranešimo, delegavo savo dukrai Gintei Kazlauskienei, apie Šarnelės, Žemaičių Kalvarijos ir Sedos prieškario žydus.