Sveikatos ir grožio konsultacinėje klinikoje (Telšių g. 13) dirbantis kineziterapeutas Algis Jankauskas plungiškiams geriausiai žinomas kaip vaikams ir paaugliams padedantis specialistas. Tačiau Algis kineziterapijos užsiėmimus veda ne tik mažiesiems pacientams, jis klinikoje laukia ir suaugusiųjų – pasigydyti kamuojant skausmams, pasistiprinti po traumų, įvairių susirgimų.
– Ar seniai dirbate Sg konsultacinėje klinikoje ir kas pagrindiniai jūsų pacientai?
– Vasario 26-ąją bus šešeri metai, kai esu Sg konsultacinės klinikos kineziterapeutas. Kadangi puikiai sutariu su mažaisiais pacientais, daug kas įsitikinę, kad mano specializacija – vaikų kineziterapija. Tačiau taip nėra – dirbu su suaugusiais pacientais, tiek atvykusiais su šeimos gydytojo siuntimu pas reabilitologą, tiek perkantiems individualias kineziterapijos-masažo programas. Dažniausiai tai nugaros skausmų išvarginti pacientai, nusivylę visomis kitomis priemonėmis.
– Kas yra kineziterapija?
– Kineziterapija – tai judesio terapija. Teisingai judant, atliekant tam tikrus pratimus, galima daug pasiekti – atsikratyti skausmo, greičiau pagyti, sustiprinti kūną. Galiu konstatuoti, kad kineziterapijos užsiėmimai – aktyvus paties paciento raumenų darbas – daugeliui pacientų padeda labiau nei masažas, deja, jis nepakankamai įvertintas, nes teikia mažiau malonumo ir reikalauja pastangų.
– Kokių negalavimų kamuojamus žmones šeimos gydytojas turėtų siųsti pas kineziterapeutą?
– Kineziterapija padeda gydyti daug susirgimų. Pratimai paskiriami žmonėms, kamuojamiems nugaros, sprando, pečių linijos skausmų, rankų, kojų tirpimo, galvos skausmo. Kineziterapija padeda gydant stuburo nervų šaknelių uždegimus, radikulitą, cervikalgiją (skausmą pečių ir kaklo srityje), lumbalgiją (skausmą apatinėje nugaros dalyje) ir kitas ligas. Kartais kineziterapija skiriama ir turintiesiems stuburo išvaržą, tai – ypatingi ligoniai, kuriems judesio terapija turi būti atliekama ypač atidžiai ir profesionaliai, nes neteisingai kažką darant, galima ir pakenkti.
– Ar kineziterapijos užsiėmimai padeda žmonėms, patyrusiems traumą, insultą?
– Taip, padeda, tokiems pacientams kineziterapija ypatingai svarbi. Užsiėmimai ypač pagelbėja patyrusiems čiurnos, kelio menisko, riešo ir kitokias traumas. Daugeliui pacientų, nuėmus gipsą, reikia sustiprinti raumenyną, sąnarius. Nepatikėsite, reabilitacija kartais paskiriama ir dėl mažojo pirščiuko lūžimo – juk reikia pagelbėti, jeigu pirštas nelankstus, tirpstantis. Į kineziterapijos salę neretai užsuka ir persirgusieji plaučių uždegimu – specialūs pratimai suaktyvina kraujotaką, plaučių veiklą, padeda visiškai pasveikti.
– Kas itin svarbu kineziterapeuto darbe?
– Visų svarbiausia – paciento motyvacija. Jei pats žmogus nesistengs, netikės kineziterapijos nauda, tai net ir pats geriausias specialistas jam nepadės. Kiekvienam pacientui akcentuoju, kad jis turi norėti lankyti užsiėmimus ir stengtis kuo tiksliau viską atlikti. Tada ir rezultatas bus. O pacientų su gydytojų siuntimais būna visokių – ir labai motyvuotų, ir į viską ranka numojančių, ir netgi negatyviai nusiteikusių. Veltui gaunama paslauga ne visada vertinama.
– Kiek kartų pacientas gali nemokamai lankytis pas kineziterapeutą?
– Gydytojas reabilitologas suaugusiam pacientui paskiria keturis nemokamus užsiėmimus (tiek kompensuoja ligonių kasa), vaikui – penkis. Žinoma, per tokį trumpą laiką ypatingų rezultatų nepasieksi, bet pagerėjimą galima pajusti. Be to, kiekvienas ligonis, skyręs savo lėšų, paslaugas gali pratęsti. Mano tikslas – išmokyti žmogų specialios mankštos. Kad jis ir vėliau, būdamas namuose, tęstų reabilitaciją, stiprintųsi. Žinau, kad yra žmonių, kurie, baigę užsiėmimus klinikoje, vėliau ir namuose stropiai daro pratimus, tačiau yra ir tokių, kurie nebeprisiverčia.
– Su pacientais dirbate individualiai ar grupėmis?
– Beveik visada – individualiai. Net ir tais atvejais, kai pacientus kamuoja, atrodo, analogiški negalavimai, su kiekvienu dirbama atskirai. Mat vienas gali mankštintis intensyviau, kitas – lėčiau, vienas – ilgiau, kitas – trumpiau.
– Ar pasitaiko atvejų, kad žmogus skųstųsi, jog po užsiėmimų jam skauda labiau nei anksčiau?
– Taip, tokių atvejų yra ir jie gana dažni. Mat bet koks naujas judesys yra darbas ir kitą dieną sukelia raumens skausmą dėl pasigaminusių metabolizmo produktų (pieno rūgšties), skausmas gali tęstis 3-4 dienas. Tą skausmą ypatingai pajunta mažai judantys, nesportuojantys, fizinio darbo nedirbantys žmonės. Po kelių dienų skausmas praeina, raumenynas apsipranta su judesiais, tada jau ir rezultatų lengviau siekti. Tačiau, jei žmogus ateis tik tuos keturis kartus, kuriuos paskyrė gydytojas, galima sakyti, kad jis tik dar labiau susiskaudino, o pagerėjimo nespėjo pajusti. Tokiais atvejais užsiėmimus tikrai reikėtų pratęsti.
– Kokie pacientai jums ypatingi?
– Aš mėgstu savo darbą ir visi pacientai man geri. Tačiau ypatingi tie atvejai, kai kreipiasi motyvuoti, sunkių negalavimų turintys žmonės. Jei pacientas nori, pamažu padedu jam atsistoti ant kojų. Jei atvejis sudėtingas, uždelstas, kartais ir man tenka labai pagalvoti, paskaityti, paieškoti geriausio sprendimo, kokia programa būtų tinkamiausia. Pasiektas rezultatas tada ypatingai džiuginantis tiek man, tiek pacientui.
