Žvynelinė (psoriazė) – viena dažniausių lėtinių uždegiminių odos ligų: ja serga 2–3 proc. visų žmonių. Iš viso žvyneline serga apie 125 milijonus pasaulio gyventojų. Lietuvoje – daugiau nei 120 000. Tai – liga visam gyvenimui, sukelianti pirmiausia psichologinį ir socialinį diskomfortą, sunkesniais atvejais, kai pažeidžiama ne tik oda, bet ir sąnariai, – ir fizinę negalią.
Apie šią ir kitas lėtines odos ligas kalbamės su Sg klinikos gydytoja dermatologe Rita Buivydaite-Dailidėne, klinikos vadove gydytoja Vanda Bučiene ir pavaduotoja slaugai Laura Klemauskaite.
Kas sukelia žvynelinę? Ar ji užkrečiama?
Žinoma daug išorinių ir vidinių žvynelinę provokuojančių veiksnių: ūminės ir lėtinės infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai, stresas, alkoholis, kai kurie medikamentai. Genetiniai tyrimai parodė, kad ši liga yra 60–70 proc. paveldima. Dažniausiai susergama 20–40 metų amžiaus, tačiau gali susirgti ir kūdikiai bei vyresnio amžiaus žmonės. Vyrai ir moterys serga vienodai dažnai. Nustatyta, kad pagrindinė psoriazės priežastis – odoje vykstanti imuninė reakcija, sukelianti joje uždegimą. Žvynelinė nėra užkrečiama liga.
Kaip atpažinti žvynelinę?
Žvynelinė dažniausiai prasideda sulaukus 20–40 metų amžiaus. Šiai ligai būdingas bėrimas gali pasireikšti tik tam tikrose kūno vietose, tačiau sudėtingesniais atvejais padengia ir didelius odos plotus. Jis gali kuriam laikui išnykti ir vėl atsirasti. Iš pradžių ant odos atsiranda mažų raudonų gumbelių, paskui jie plečiasi ir pasidengia žvyneliais. Nesigydant vėliau ligonį vargina gausiai pleiskanojantys, su skausmingais įtrūkimais bėrimai įvairiose kūno srityse, pageltę, aptrupėję nagai, skausmingi, deformuoti sąnariai.
„Pastebėjus neaiškų ilgalaikį ar besikartojantį bėrimą, odos ir nagų pokyčius, reikėtų nenumoti ranka ir apsilankyti pas gydytoją dermatologą. Jis nustatys, kas sukėlė pasireiškusius simptomus, ir rekomenduos gydymą“, – sako gydytoja dermatologė Rita Buivydaitė-Dailidėnė.
Pagrindiniai žvynelinės gydymo būdai
Žvynelinė – gana sudėtinga ir nemaloni liga, tačiau parinkus tinkamas priemones ją galima suvaldyti. Gydymo tikslas – mažinti uždegimą ir plokštelių formavimąsi, pašalinti žvynus ir minkštinti odą paviršiniais medikamentais.
„Yra keli žvynelinės gydymo būdai: vietinio poveikio priemonės, sisteminis gydymas, biologinė terapija, šviesos terapija. Vietinio poveikio priemonės – tai kremai, geliai ar tepalai, skirti pažeistoms odos vietoms gydyti. Sisteminį gydymą gydytojas parinks esant sunkesnėms žvynelinės formoms. Tada skiriami vaistai, kuriais slopinama imuninės sistemos veikla, gali pasireikšti stiprus šalutinis poveikis. Naujausias žvynelinės gydymo metodas – biologinė terapija. Biologiniai vaistai, priešingai nei sisteminio gydymo metu skiriami medikamentai, veikia tik tam tikras imuninės sistemos ląsteles, neslopindami viso organizmo imuniteto. Jie gerokai efektyvesni nei taikomi sisteminio gydymo metu. Deja, gydymas biologiniais vaistais labai brangus, todėl ne visiems prieinamas“, – kalba gydytoja dermatologė.
Fototerapija (šviesos terapija) – veiksmingas odos ligų gydymo būdas
Žvynelinei ir kitoms lėtinėms uždegiminėms ligoms (atopiniam dermatitui, baltmei, dermatozėms) gydyti naudojamos ultravioletinių B (UVB) ir A (UVA) spindulių lempos. Gydytojai šį metodą rekomenduoja tada, kai vietinio poveikio priemonės neduoda norimo efekto.
Pasak dermatologės Ritos Buivydaitės-Dailidėnės, yra įvairių fototerapijos būdų. Labiausiai paplitęs – gydymas UVB siaurabangiais 311 nm ilgio spinduliais. Siaurabangė fototerapija plačiai taikoma dėl savo efektyvumo ir saugumo (sukelia mažiau šalutinių poveikių ir turi stipresnį terapinį poveikį).
Fotochemoterapijos (PUVA) metodas pradėtas taikyti pastebėjus, kad yra medžiagų, kurios sustiprina odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams ir pagreitina bei pagerina gydomąjį efektą. Šios medžiagos tepamos ant odos židinių prieš procedūrą arba geriamos tablečių ar kapsulių pavidalu.
„Šiuo metodu gydoma apie 30 odos ligų, bet dažniausiai jis taikomas žvynelinei, baltmei, T odos ląstelių limfomai, pigmentinei dilgėlinei, mazgeliniam niežuliui, atopiniam dermatitui, lėtinei kojų ir plaštakų egzemai, parapsoriazei, plokščiajai kerpligei, lizdiniam nuplikimui ir kitoms dermatozėms gydyti“, – pasakoja gydytoja.
Naujiena plungiškiams: fototerapija jau taikoma Sg klinikoje
Sg klinika neseniai įsigijo fototerapijai reikalingą įrangą. „Šiam gydymo metodui taikyti įsigijome naujausias technologijas – prietaisą kūnui „Dermalight“ ir fototerapijos šukas galvos odai. Todėl galime skirti fototerapinį gydymą bet kurios kūno srities bėrimams, apimantiems tiek didesnius, tiek mažesnius odos plotus, plaukuotąją galvos dalį“, – pabrėžia klinikos vadovė Vanda Bučienė.
„Iki šiol dėl fototerapijos pacientai iš rajonų važiuodavo į Klaipėdą, būdavo guldomi į ligoninę, nes gydymo kursui reikalinga daug seansų. Dabar gydytojui paskyrus kasdien vis ilginamas fototerapijos procedūras, jam prižiūrint ir kontroliuojant pacientai, neatsitraukdami nuo darbo, gali gauti gydymą savo mieste“, – pasakoja gydytoja Rita Buivydaitė-Dailidėnė.
Fototerapijos procedūros skiriamos atsakingai
Yra būklių, kai fototerapija negali būti skiriama (kontraindikacijos): tai – piktybiniai navikai, sisteminė raudonoji vilkligė ir kitos sisteminės ligos, taip pat vaikams iki 8 metų, nėščiosioms. Todėl ligoniai dėl fototerapijos atvyksta tik po dermatologo konsultacijos. „Turint siuntimą pas reabilitologą (jį parašo gydytojas dermatologas arba šeimos gydytojas), dalį procedūrų pacientams kompensuoja ligonių kasos, likusios ilgesniam kursui mokamos“, – tvarką paaiškina Sg klinikos direktorės pavaduotoja slaugai Laura Klemauskaitė. Procedūrų skaičių nustato gydytojas dermatologas.
