Retkarčiais į Plungės rajono savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komitetą kreipiamasi dėl pritarimo būstų remontui panaudoti savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ surenkamas pajamas už gyvenamųjų patalpų nuomą. Niekada nėra buvę, kad toks prašymas nebūtų patenkintas. Reikia tai reikia. Prašymo neatmetė ir praėjusią savaitę posėdžiavę komiteto nariai, tačiau klausimų kilo ne tiek dėl paties remonto, kiek dėl socialinių būstų administravimo kontrolės.
Prašymas labai paprastas – pinigų reikia dviem Savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems butams suremontuoti. Plungės miesto V. Mačernio gatvės 27-ajame ir Gandingos gatvės 16-ajame namuose. Paskaičiuota, jog pirmojo buto elektros instaliacijos, vidaus santechnikos ir patalpų remonto darbai kainuos 11 829,48 euro, kito – 20 906,45 euro.
Kad remontuoti reikia, niekas nesiginčijo, bet komiteto nariui Mindaugui Pociui kilo klausimas, ar yra numatoma lėšų socialinių būstų eksploatacijos sąnaudoms, ar vyksta tų būstų apžiūra. „Kai duodame tuos socialinius būstus, suprantama, kad yra eksploatacijos sąnaudos: nusidėvi kištukiniai lizdai, sienos ar dar kas nors. Kai yra sąnaudos, logiška būtų jas teisingai administruoti ir iš anksto numačius lėšų tvarkingai prižiūrėti, kad būstas nebūtų nugyventas. Ar mes turime kokią administravimo tvarką, ar šiaip, kai sugalvojame, ir nuvažiuojame, ar laukiame, kol kas nors pasiskųs?“ –
domėjosi politikas.
Išgirdęs, jog būsto būklė įvertinama tik tada, kai iš jo išsikrausto gyventojas, M. Pocius nustebo dar labiau, kad Savivaldybės turimas turtas reguliariai nežiūrimas.
Šiek tiek aiškumo bandė suteikti Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė. Pasak jos, dar praėjusiais metais buvo priimtas sprendimas, kad „Plungės būstui“ iš nuompinigių bus skiriama 15 ct/1 kv. m už socialinių būstų administravimą, kontrolę, skolų kontrolę. „Jiems yra įrašyta į taisykles, kad administratorius vieną kartą per metus privalo patikrinti naudojamą būstą. Tikrai tai daroma, būstams priskirti administratoriai. Eina, tikrina, surašomi reikalavimai, tačiau išsireikalauti sunku. Šią dieną turime per 100 tūkst. eurų skolų už komunalinius mokesčius“, – kalbėjo skyriaus vedėja.
Anot jos, dauguma socialinių būstų gan neblogi ir tik apie 30 proc. jų nuomininkai nugyvena. Pavyzdžiui, viename iš minėtų butų nuomininkė gyveno 20 metų ir ten nė karto nebuvo darytas joks remontas.
„Taip gražiai, kaip čia buvo nupiešta, tikrai nėra. Veiklos audito ataskaitoje rašėme, kad socialinių būstų savininkė yra Savivaldybė, ir numesti administravimo „Plungės būstui“ negalima. Kiek mes nueiname pasižiūrėti, ar iš tikrųjų ten gyvena tie žmonės, kuriems davėme butą? „Plungės būstas“ tik administruoja, bet nuo to niekas nesikeičia“, – pastebėjo Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė.
Posėdyje dalyvavusi mero pavaduotoja Asta Beierle Eigirdienė bandė teisinti tokį Savivaldybės pasirinktą modelį. Esą ir Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui yra pavesta atliekų tvarkymo funkcija, tačiau iš administracijos niekas neina ir netikrina, kaip šiukšlės rūšiuojamos ir pan.
„O kada „Plungės būstas“ atėjo ir atsiskaitė? Aš, pavyzdžiui, negirdėjau tokios ataskaitos, kiek Savivaldybės socialinių būstų yra tvarkingi. Aš net negirdėjau tokios informacijos ir apie Savivaldybės būstus, nes mes ir tokių turime“, – replikavo D. Jarašiūnienė.
Dar kartą apeliuojant į tai, kad socialiniai būstai skiriami asmenims, turintiems mažas pajamas, kuriems ir paprastas einamasis remontas būtų iššūkis, kad „Plungės būstas“ pavestą funkciją atlieka ir situacija gerėja, M. Pocius tarė: „Nusiperkame mažesnį galvos skausmą ir save nuraminame, kad yra gerai. Taip ir sakykime, jog duodame socialinius būstus ir jie nugyvenami. Kodėl sakome kitaip, jei taip nėra?“
Komiteto pirmininkės Dainos Martišienės siūlymu ataskaita apie socialinių būstų būklę ir gyventojų kaitą juose bus viena iš kitų metų komiteto darbo plano temų.