Antrasis Nemuno žemupio baseino vandentvarkos ukio investiciju etapas, kuriuo numatoma gyvenvietese (Alsedžiu, Plateliu, Kuliu, Šateikiu, Žemaiciu Kalvarijos) irengti centralizuota nuoteku surinkima ir valyma, anot Aplinkos ministerijos Šiauliu regiono departamento Plunges agenturos vedejos Irenos Latakaites, eina šuniui ant uodegos. Nuotekos šiuo metu surenkamos ir valomos tik rajonu centruose, kur gyventoju daugiau kaip 2 000, o mažesnems gyvenvietems antrajam projekto etapui neliko finansavimo.
Kaip „Plunges“ laikrašti informavo aplinkosaugininke, padaugejo nusiskundimu del aplinkos teršimo nevalytomis nuotekomis. Neseniai i aplinkosaugos darža ikrito dar vienas akmuo. Gautas pranešimas, kad Žemaiciu Kalvarijoje fekalinemis nuotekomis užteršti šiluminiu tinklu loviai – del to rudyja loviuose esantys tinklu vamzdžiai, yra dideliu šilumos nuostoliu.
Ivertinti padeti pakviestas už tenykšcius šilumos tinklus atsakingas Povilas Rudagalvis, Savivaldybes ekologe Asta Beierle Eigirdiene, seniunas Liudas Gricius.
Paaiškejo, kad tie tinklai niekam nepriklauso, yra bešeimininkiai. Dabar fekaline trasa yra užsikimšusi ties keturbuciais, todel nuotekos patenka i grunta ir šalia esancius šiluminius lovius. Kažkada statant parduotuve su valgykla, buvo nutiesta trasa. Veliau prisijunge mokykla, darželis, kulturos namai, daugiabuciai namai.
Pasikartosiu – visas tas ukis yra bešeimininkis. O Žemaiciu Kalvarijos gyvenviete pripažinta gražiausia. Kaip sake I. Latakaite, gali raudoti kiek nori, greitai padeties neištaisysi. Pirmiausiai Savivaldybe teismo keliu turetu isiteisinti nuoteku tinklus, o tai užtruks ilgai. Pasak aplinkosaugininkes, dabar yra vienintele išeitis išvalyti užsikimšusius kanalizacijos šulinius ir nuotekas nuvesti i buvusiu nuoteku valymo irenginiu talpyklas, kuriose išsivalytu nors mechaniškai.
Skaitytojui siulau atkreipti demesi i tai, kad panaši situacija yra ir kitose musu gyvenvietese: Alsedžiuose, Šateikiuose, Kuliuose, net Plateliuose (iš dalies). O Plunges priemiestyje Varkaliuose visos nuotekos eina tiesiai i melioracijos griovi ir visas „brudas“ nuseda tvenkinyje, irengtame ant Mažosios Sruojos upelio. Taip sakant, „arti bažnycia – toli Dievas“. Visose minetose gyvenvietese yra apie tukstantis gyventoju. O kur dar mažosios rajono gyvenvietes?
Ir dar kas idomu: Vyriausybe buvo nutarusi antrajame etape finansuoti nuoteku surinkimo irenginius gyvenvietese, kuriose – 2 000 gyventoju. Taigi apie jokia Žemaiciu Kalvarija, nors ji yra ir Žemaitijos nacionaliniame parke, be to, pripažinta gražiausia gyvenviete, net nekalbama.
Tad aplinkosaugos vadove raudos dar ilgai.