Plungės miesto seniūnija dar vasarą pradėjo organizuoti susitikimus su seniūnaitijų, kurių iš viso yra 13, gyventojais. Pasimatymų tikslas – pasikalbėti, išgirsti problemas, aptarti lūkesčius, atsakyti į klausimus. Reikia pripažinti: stoti prieš priekaištus žeriančius miestiečius reikia drąsos, tad seniūnė Dangirutė Jurkuvienė vien už tokį ryžtą verta medalio. „Ne tik jūsų bendruomenė tokia „įelektrinta“, yra ir piktesnių“, – S. Nėries seniūnaitijos žmonėms tarė seniūnijos vadovė, kai per susitikimą, vykusį rugsėjo pradžioje, ėmė „plaukti“ priekaištai.
S. Nėries seniūnaitiją sudaro vadinamasis kepyklos rajonas, kuriam priklauso šios gatvės: Aguonų, Kepyklos, Kęstaičių, Paupio, Pievų, Pušyno, Ramunių, S. Daukanto, Vandentiekio, Vyšnių, taip pat S. Nėries ir Telšių skersgatviai bei kai kurie S. Nėries ir Telšių gatvių namai.
Kad gyventojams netrūksta problemų ir kad jie nori išgirsti atsakymus į rūpimus klausimus, buvo galima suprasti iš gausaus dalyvių būrio. Net pliaupiantis lietus jų neišvaikė – matyt, bėdų šios seniūnaitijos žmonėms tikrai netrūksta. O didžiausia jų, kaip ir buvo galima nuspėti, – neasfaltuotos gatvės.
„Aš jau 40 metų čia gyvenu ir tiek pat laiko braidau po purvyną. O ten, kur statomi nauji kvartalai, iškart ir gatvės asfaltuojamos. Kur teisybė?! Tegu jie irgi 40 metų pageria dulkes“, – tiesiai šviesiai rėžė vienas susirinkusiųjų. Žmonės nesuprato ir to, kodėl netrukus bus rekonstruojama pramonės rajone esanti Salantų gatvė, o kepyklos rajono gyventojų kažkodėl niekas negirdi. Negi Salantų gatvė vertesnė asfalto nei gyvenamasis rajonas?
Kartu su seniūne D. Jurkuviene susirinkime dalyvavo ir Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas. Jie žmonėms aiškino, jog Salantų gatvės remontui bus skiriamos tikslinės, vadinamosios COVID-19, lėšos – esą toks Vyriausybės sprendimas. O kai kurios šiai seniūnaitijai priklausančios gatvės yra įtrauktos į 2015 metais patvirtintą tvarkytinų neasfaltuotų miesto gatvių sąrašą, joms priskirtas trečiasis prioritetas. „Juk kažkada buvo pirmoje vietoje. Kaip nutiko, kad atsidūrėm trečioje?“ – nesuprato žmonės.
Į šį klausimą gyventojams neatsakyta. Bandyta teisintis, jog sprendimus dėl gatvių prioritetų priėmė kiti politikai, kita valdžia. Tai žmonių neguodė – juk ne kam kitam, o jiems ištisus dešimtmečius tenka vasaromis kasdien ryti dulkes, o atėjus rudeniui klampoti po purvynus.
Ne ką daugiau guodė ir seniūnės informacija apie šią vasarą specialiu skysčiu pradėtas laistyti žvyruotas miesto gatves. „Tai panašu į lavono kvepinimą… Aišku, toks laistymas geriau nei nieko, tačiau mums reikia asfalto“, –
replikavo S. Nėries seniūnaitijos seniūnaitis Darius Saukalas.
Plungiškiai galiausiai išgirdo, jog Savivaldybėje planuojama peržiūrėti tvarkytinų žvyruotų gatvių sąrašą, tačiau, kaip pastebėjo D. Jurkuvienė, patys gyventojai, valdžiai svarstant šį svarbų klausimą, turi būti aktyvūs ir kelti motyvuotus reikalavimus. Beje, M. Kaunas pridūrė, jog šis sąrašas bus aptariamas pasibaigus rinkimams į Seimą – kad ši tema kandidatuojantiems netaptų „arkliuku“ tikintis rinkėjų palaikymo.
Kaip vėliau paaiškėjo, S. Nėries seniūnaitija pirmuosius žingsnius šiuo klausimu jau padarė. Seniūnaitis D. Saukalas kreipėsi į merą, Savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komitetą su prašymu organizuoti išvažiuojamąjį minėtojo komiteto posėdį po S. Nėries seniūnaitiją. Jo metu politikai ir turėtų ne iš kalbų, o realiai pamatę įvertinti šioje miesto dalyje gyvenančių plungiškių aplinką.
Šią savaitę posėdžiavęs Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komitetas prašymui neprieštaravo. Negana to, žmonėms siunčiama žinia, kad bus sudaryta darbo grupė, kuri turėtų suformuoti aiškius kriterijus, kuriais vadovaujantis bus perrikiuojamos minėtajame sąraše esančios gatvės. Diskusijos šiuo klausimu Savivaldybėje turėtų prasidėti lapkričio mėnesį.
Reikia pažymėti, jog žmonėms neramu ne tik dėl gatvių. Kritinės būklės šaligatviai, negenėjami ir grėsmingai atrodantys medžiai, suolelių ir šiukšliadėžių trūkumas. O ką bekalbėti apie eismo saugumą gatvėse, kuriose perėjų nė su žiburiu nerasi. O juk judėjimas intensyvus, vaikų, keliaujančių į mokyklas, darželius, netrūksta.
Prie šios „puokštės“ problemų kepyklos rajono žmonės neseniai gavo dar vieną – kvapus, sklindančius iš netoliese, Jovaišiškės kaime, esančios fermos. „Kol buvo Kesminai, jokių problemų neturėjom, dabar langų negalim praverti, tvankią vasaros dieną – išvis tragedija. Mes nesiruošiam gyventi tvarte!“ – guodėsi gyventojai.
Tikėdamiesi, kad atitinkamos tarnybos sureaguos, plungiškiai inicijavo parašų rinkimą, kad nors kiek būtų pažabota smarvė, sklindanti iš ūkio, esančio visai šalia miesto ribos. D. Jurkuvienė apgailestavo: šiuo klausimu seniūnija žmonėms pagelbėti negali – ne jos kompetencija nustatyti galimus aplinkosauginius pažeidimus.
Tiesa, žygių jau imtasi: S. Nėries seniūnaitijoje gyvenantis Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis išsiuntė raštą atsakingoms tarnyboms, kad būtų atkreiptas dėmesys į minėtąją problemą. Tai, jo manymu, įmanoma sutvarkyti. Čia – tik investicijų klausimas. Ar fermos savininkas norės investuoti, nežinia. R. Lydžio teigimu, pats ūkininkas smarvės problemos… nepripažįsta.
Ar po šio susitikimo kepyklos rajono žmonių gyvenimo kokybė pagerės? Bus matyti, bet šis tas vis dėlto nuveikta – problemos išgirstos iš pirmų lūpų.
O kur tas sąrašas? Kur galima su tokiu susipažinti?