Į „Plungės“ laikraščio redakciją kreipėsi 70-metis V. Mačernio gatvės 7-ojo namo gyventojas, kurį papiktino Plungės šilumos tinklų atsiųstos sąskaitos.
„Iš Plungės šilumos tinklų tik ir girdime, kad slepiame sunaudoto karšto vandens kiekį, kad vagiame jį. Aš tą patį galiu pasakyti apie šilumos tiekėjus“, – piktinosi vyras.
Anot žmogaus, iš Šilumos tinklų gyventojai sulaukiantys priekaištų, kad per mėnesį jų 30 butų namas nedeklaruoja maždaug 35 kub. metrų sunaudoto karšto vandens. O energija, kurios reikia tam vandeniui pašildyti, išeikvota. Siekiant išlyginti atsiradusius nuostolius, keliamas vadinamojo gyvatuko – karšto vandens temperatūros palaikymo – mokestis. O tai, pensininko teigimu, neteisėta.
Pasak vyriškio, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra nustačiusi, kad gyvatukui pašildyti sunaudojama 160 kWh šilumos energijos. Ir šilumos tiekėjams šios normos privalu laikytis. „Tai Plungės šilumos tinklai nesilaiko. Už balandį, kai dar nebuvo pasibaigęs šildymo sezonas, skaičiavo 160 kWh, o už gegužę – jau daugiau nei du šimtus kilovatvalandžių“, – kalbėjo žmogus. Pavertus tai pinigais, balandį gyvatukas kainavo 41,78 Lt, o gegužę – jau 57,83 Lt. Pensininkui 16 litų skirtumas – nemenka suma.
Vyro nuomone, šildymo sezono metu bendrovė visus nuostolius įtraukia į patalpų šildymo įkainį. O vasarą, kai butai nebešildomi,
nuostoliai atitenka gyvatukui. „Vasarą jis nėra karštesnis, o mokame brangiau. Todėl jaučiuosi kas mėnesį apvaginėjamas. Kodėl turiu brangiau mokėti už gyvatuką, jei kažkuris kaimynas ant skaitiklio deda magnetą ar neparodo, kiek karšto vandens išleido?“ – sakė gyventojas.
Pensininko įsitikinimu, gyventojai turi mokėti už gautą paslaugą, o ne Šilumos tinklų nuostolius padenginėti. „O jei bendrovei nuostoliai nepatinka, tegu daugiau kontroliuoja – tegu vaikšto per butus, tikrina skaitiklių rodmenis, derina juos su „Plungės vandenų“ turimais duomenimis, o ne mus, mokančiuosius, vis didesniais mokesčiais smaugia“, – savo nuomonę išsakė plungiškis.
Plungės šilumos tinklų komercijos direktorius Saulius Norkus sakė suprantąs, kad mokesčiai už šildymą, karštą vandenį ar gyvatuką nėra adekvatūs dabartiniams mūsų atlyginimams ar pensijoms. Deja, yra taip, kaip yra.
„Mes nieko neleistino, o juolab – neteisėto, nedarome. Vadovaujamės įstatymais, nutarimais, metodikomis“, – aiškino Šilumos tinklų atstovas.
Anot S. Norkaus, gyventojai turi sumokėti už visą į namą ateinančią šilumos energiją. Šildymo sezono metu ji dalijama į tris dalis, o vasarą – į dvi.
Komercijos direktoriaus teigimu, žiemą iš visos į namą ateinančios energijos visų pirma išminusuojamas karštam vandeniui ruošti sunaudotos energijos kiekis (1 kub. metrui – 51 kWh), paskui – gyvatuko sunaudojama energija (1 butui – 160 kWh), o visa, kas lieka, – patalpoms šildyti (iš to likučio išvedamas vieno kv. metro šildymo įkainis).
S. Norkaus teigimu, gyvatukui šildyti sunaudojama energijos norma pastovi tik šildymo sezono metu (tai nurodyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės patvirtintame šilumos paskirstymo metode Nr. 4, kurį ir naudoja Plungės šilumos tinklai). Ne šildymo sezono metu į namą ateinanti šilumos energija dalijama į dvi dalis: karštam vandeniui, o kas lieka – gyvatukui.
„Taip yra jau nuo anos vasaros. Tik pernai kažkodėl mažai kas į tai atkreipė dėmesį. Vasarą energijos norma gyvatukui yra kintanti. Ir kuo namas senesnis, kuo labiau nusidėvėję vamzdynai, kuo nesąžiningesni žmones, tuo gyvatuko kaina didesnė“, – kalbėjo Šilumos tinklų atstovas.
Anot jo, renovuotų namų gyventojai dėl to nesiskundžia. Kadangi jų vamzdžiai pakeisti naujais, gyvatukui sunaudojamos energijos kiekis net žiemos normos nesiekia: gegužės mėnesį V. Mačernio g. 11 namas gyvatukui sunaudojo 111 kWh, A. Jucio g. 10 – 135 kWh, A. Vaišvilos g. 23 – 48 kWh, Parko al. 2 – 119 kWh ir pan. Tačiau nerenovuotųjų namų gyventojams mokėti tenka daugiau nei žiemą.
O kodėl Plungės šilumos tinklai nekontroliuoja gyventojų, netikrina, ar jie nevagia karšto vandens, ar teisingai deklaruoja sunaudotą jo kiekį? „Sukontroliuoti tai gana sudėtinga. Nes tie, kurie daro kažką neteisėto, tikrintojų paprastai neįsileidžia. Čia aktyvesni turėtų būti patys gyventojai, bendrijų pirmininkai. Jei įtaria kokį nesąžiningą kaimyną, tegu kreipiasi į mus – pateiksime apie jį turimus duomenis, kartu nueisime. Juk aplinkiniai geriau mato ir žino, kas ką negero daro“, – ragino S. Norkus.
Beje, minėtasis pensininkas skundėsi ne tik dėl pabranginto gyvatuko, bet ir dėl to, kad Plungės šilumos tinklams už nieką moka šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros mokestį (kas mėnesį – 9,09 Lt), kad žiemą jam dvigubai tenka mokėti už vonios ir tualeto šildymą (ir už gyvatuką, ir pagal kvadratūrą). „Ir kaip jie sau tokių algų nemokės, kai šitaip paprastus žmones smaugia. Juk, atėmę iš mūsų, turi iš ko sau po 6 ar 8 tūkstančius išsimokėti“, – guodėsi žmogus.
Anot S. Norkaus, dvigubo vonios ir tualeto šildymo apmokestinimo už gyvatuką ir kvadratūrą nėra. Čia vėlgi taikoma speciali skaičiavimo metodika. Paprastai tariant, iš bendros buto kvadratūros atėmus vonios ir tualeto plotą, žmogus nieko nelaimėtų. Šildymas dėl to neatpigtų, nes namo sunaudotų šilumos energijos kilovatvalandžių nuo to nesumažėtų. Taigi padidėtų vieno kvadratinio metro šildymo įkainis.
Į mokestį, kuris pavadintas šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, įtrauktas visas sąrašas įvairiausių darbų. Jie atliekami ne butuose, o šilumos punktuose, taigi gyventojai neretai jų ir nemato. Pavyzdžiui, šiuo metu daugiabučiuose plaunamos šildymo sistemos ir boileriai.
