Prieš naujuosius mokslo metus gavome plungiškės mamos laiškelį: „Mūsų ketvirtokas sūnus trejus metus mokėsi etikos, o šiais metais lankys tikybos pamokas, kad galėtų ruoštis Pirmajai Komunijai. Pirmokę dukrą taip pat nusprendėme leisti į tikybos pamokas. Esame nepraktikuojantys katalikai, patys užaugę tokiose šeimose. Ko galime tikėtis iš tikybos pamokų, ką jos duoda vaikams, ko jose mokoma? Gal mums galėtų atsakyti specialistas tikybos mokytojas?“
Spausdiname Vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinės mokyklos tikybos mokytojos metodininkės Danguolės Alčauskienės atsakymą į mamos klausimą:
„Šiuolaikinėje skubančioje ir vis nespėjančioje visuomenėje tėvai ir vaikai vis mažiau bendrauja, todėl vis sunkiau perduodamos dvasinės vertybės. Visuomenėje ir šeimose egzistuoja pasaulėžiūrų įvairovė. Televizija, reklama, internetas dažnai skatina vartotojiškas visuomenės nuostatas, iškeliant „laisvo“ šiuolaikinio žmogaus be Dievo įvaizdį. Iškyla tiesos, asmens tapatybės, bendravimo problemos.
Tikybos mokymas mokykloje yra integrali bendrojo ugdymo dalis. Jis susijęs su požiūriu į asmenį, kuris nori pažinti ir suprasti ne tik save, bet ir jį supančią aplinką, visuomenę ir pasaulį. Tikybos mokymas padeda vaikams savyje rasti religinę, dvasinę, etinę dimensiją. Tai leidžia žmogui geriau suprasti save ir įprasminti savo gyvenimą, gerbti savo ir kitas religijas, puoselėti pasirinktas vertybes ir priimti kitokias nuostatas. Tikėjimas neatsiejamas nuo gyvenimo patirties. Jis neapsiriboja žinojimu ir jausminiu išgyvenimu, bet veda į asmeninį įsipareigojimą ir apsisprendimą tinkamai elgtis ir gyventi. Religinė patirtis nori būti išsakyta, pasidalinta, suprasta Šventojo Rašto, Bažnyčios mokymo požiūriu ir pritaikyta gyvenime.
Tikybos mokymas mokykloje nėra vien tik žinių, tikėjimo tiesų ar moralinių normų perdavimas. Tai greičiau – naujos gyvenimo perspektyvos atvėrimas, pažįstant Dievą ir Jo meilę žmogui. Tai – ėjimas link sąmoningo vaiko gyvenimo pasirinkimo galimybės, parodant bendražmogiškųjų ir dvasinių vertybių šaltinį. Tai – ieškojimas tiesos, gyvenimo situacijų aptarimas tikėjimo požiūriu. Tai – vedimas į tikėjimo realybę, kvietimas įsipareigoti ir gyventi tikėjimu.
Tikybos mokymas mokykloje negali būti suprastas kaip katechezės (ruošimosi sakramentams) užsiėmimai. Katechezė ir tikybos mokymas susiję, nes supažindinama su Dievu ir kviečiama į bendrystę. Tikybos mokyme yra perduodama Evangelija. Katechezės susitikimų metu asmenys ruošiami sakramentiniam gyvenimui, tikėjimo išpažinimui. Katechezė turėtų vykti parapijos bendruomenėje, kur Evangelija skelbiama, švenčiama, pagal Ją gyvenama ir Ji perduodama visiems, kurie apsisprendė sekti Kristų. Tikybos pamokose žadinamas tikėjimas, gilinamas krikščionybės supratimas ir siūloma taikyti šias vertybes gyvenime. Tikėjimas negali būti primestas, nes tai – Dievo dovana. Jis turi būti išgirstas, suprastas, trokštamas, gerbiant Dievo vaikų laisvę. Čia svarbu lavinti mokinių gebėjimus: klausyti, ieškoti, atrasti, išreikšti, atsiliepti, įsipareigoti.
Tikybos pamokos negali kompensuoti tėvų religinio gyvenimo, mokymo ir liudijimo trūkumo. Jos sudaro sąlygas tikėjimui pažadinti, širdžiai atsiverti, krikščionių tikėjimui suvokti, išmokstant žodžių, simbolių, elgesio. Tikybos pamokose siekiama ugdyti religinę kultūrą, atskleidžiant tradicijų, švenčių, apeigų prasmes, mokant laisvai išreikšti katalikų tikėjimą ir bendražmogiškąsias vertybes. Sudaromos sąlygos mokytis įsisąmoninti patirtis, analizuoti gyvenimo reiškinius ir apmąstyti juos krikščionybės požiūriu.
Norisi labai padėkoti mamai už klausimą. Jeigu visi tėveliai taip atsakingai domėtųsi vaikų ugdymu, tai būtų daug mažiau nesusikalbėjimų ir spėlionių, kas ten dedasi už klasės durų. Noriu mamai konkrečiai atsakyti, ko ji gali tikėtis iš tikybos mokymo I ir IV klasėje. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Pradinio ugdymo Bendroji programa (Dorinis ugdymas. Katalikų tikyba. 1 priedas, 2008) nurodo, kad katalikų tikybos I klasės tikslai:
Skatinti mokinius džiugiai priimti pasaulį ir jį saugoti, pažinti Dievą Kūrėją, Jėzų Gelbėtoją, Šventąją Dvasią Globėją bei mokytis būti su Dievu ir dėkoti.
Mokytis būti su kitais, priimti ir gerbti kitą žmogų, laikytis susitarimų, džiaugtis vienas kitu, pažinti save kaip Dievo dovaną ir įvardinti ją.
Katalikų tikybos IV klasės tikslai:
Skatinti tęsti Dievo veikimo pažinimą per kūrinius, žmones, įvykius, mokytis juos aiškinti, domėtis tikėjimo paskirtimi bei savo vertybėmis.
Susipažinus su religijų įvairove, mokytis gerbti kitų žmonių tradicijas ir stengtis puoselėti savo tikėjimą.
Plačiau apie katalikų tikybos programų reikalavimus pradinėje mokykloje galite rasti: http://portalas.emokykla.lt/bup/Puslapiai/pradinis_ugdymas_bendras.aspx“.
Nesamone