Tą klausimą norėčiau užduoti visiems savo pažįstamiems medžiotojams ir žvejams, bet tai neįmanoma, nes atsakymams surašyti prireiktų ne vieno „Plungės“ laikraščio. Tačiau pirmiausia būtina pakalbinti Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininką Saulių Vengalį ir puikiai žinomą žvejį Kazį Simanauską, kuris Nemuno deltoje kasmet grupei rajono žvejų surengia žūklės varžybas.
Saulius Vengalis:
– Medžioklės dažniausiai buvo sėkmingos, metai nebuvo blogi. Manau, kad žvėrių nebus patiesta mažiau nei ankstesniais metais, nors daug kur yra šernų maras. Tiesa, masinio kritimo neužfiksuota. Nustatyta, jog jau pavyksta sumedžioti maru persirgusių šernų.
Galima džiaugtis, jog padaugėjo elninių žvėrių, tad šautuvų ant sienos kabinti tikrai nereikės. Apie tai byloja daugybė keliuose užfiksuotų susidūrimų, ypač su stirnomis. Žvėrių tikrai nemažėja, tad nusistačiusiuosius prieš medžioklę turiu patikinti, jog jų net pagausėjo.
Viena iš padaugėjimo priežasčių – nebėra licencijų. Kai panaikino licencijas šernams, žalieji šaukė, jog medžiotojai visus išpyškins. Taip nenutiko. Dar įdomiau su stirnomis. Jų daugėja, nes medžiotojai neskuba į jas taikytis ir besumedžioja per pusę mažiau nei tada, kai buvo licencijos.
Jei Aplinkos ministerija panaikintų licencijas elniams, briedžiams, net neabejoju, jog nieko nenutiktų. Dabar kiekvienas medžiotojų kolektyvas yra įsitikinęs, jog medžioklės plotai yra jų tvartas, o jame norisi turėti kuo daugiau gyvybės.
Dėl pandemijos šiemet atsisakėme karališkos medžioklės. Tikėkimės, kad tai praeis ir kitais metais tradiciją tęsime, dar surengsime tokių medžioklių.
Medžiotojų ir žvejų draugija daug dėmesio skiria žvejybos reikalams. Ir šiemet, kaip ankstesniais metais, surengtos varžybos. Draugija žuvų įveisia visuose vienuolikoje iš valstybės išsinuomotų vandens telkinių. Šiemet paleidome dvivasarių karpių, lydekų mailiaus, lynų, karosų. Šie darbai kainavo tik 2,5 tūkstančio eurų. Draugija sutaupė pinigų, nes buvo atsisakyta žuvies įveisimo ūkių paslaugų atvežti mums mailiaus (kilometras kainuoja 2 eurus). Tada būtų kainavę kelis kartus daugiau nei savo transportu.
Draugija tvirtai laikosi finansiniu atžvilgiu. Paremontavome draugijos pastatą, uždėjome naują „kepurę“. Verkiant reikėjo, nes pastatui jau 40 metų. Tikiuosi, jog pavyks ir toliau tęsti remonto darbus.
Apskritai metai draugijai nebuvo blogi.
Kazys Simanauskas:
– Dažniausiai žvejoju Platelių ežere. Šiemet įspūdingais laimikiais pasigirti negaliu, didžiausia lydeka svėrė tik 4,5 kilogramo. Aš visada žvejoju su vadinamuoju „bado votegu“ – spiningu. Valtimi tampau pasirinktą blizgutę po ežero vandenis ir laukiu kibimo.
Ne tik man nebuvo geri metai, bet ir daugeliui žinomų žvejų. Net kuojos, kurias per nerštą gegužės pradžioje visi mėgsta gaudyti, neypatingai kibo. Kažkur paneršė ir dingo. Ir Plateliuose gyvenantys žvejai skundėsi, jog nekimba.
Tiesa, kai kurie žvejai sakė sugavę nemažų karšių. Jų gal prieš 30 metų Plungės medžiotojų ir žvejų draugija su tinklais Nemuno deltoje prigaudė ir atvežė į Platelių ežerą.
Net tie, kurie važiuoja žvejoti į Nemuno deltą ar Kuršių marias, nesigyrė laimikiais.
Manau, dėl to kalti netinkami orai. Ko gero, ir žuvims tas atšilimas turi įtakos. Antai lydekos lapkritį dar tebėra prie žolių, o turėtų būti gelmėje. Tikrai šiemet žvejams nekokie buvo orai.
Šiemet žūklė ne itin sekėsi. Gal kiti metai bus geresni.
zvejoju plateliuose daug metu, bet karsiu gyvenime neteko matyt ar net pagaut… plakiukai tik. nebent nevisame ezere jie yra.