Rietaviškiai Klaudijus Butkus ir Justina Balserytė jau buvo suplanavę, kad rugsėjo 26 dieną egzotiškoje Mauricijaus saloje užmaus vienas kitam aukso žiedus. Jųdviejų meilės šventė turėjo būti nuostabi… Ir, žinoma, bus, tiktai ne taip greitai, kaip svajota. Šį rugsėjį Klaudijus vestuvėms nusipirkto kostiumo nevilkės, nes Palangos reabilitacijos ligoninėje, padedamas specialistų ir palaikomas Justinos, sveiksta po sunkios traumos.
Trisdešimt septynerių Klaudijus ir dvidešimt aštuonerių Justina drauge jau septintus metus. Abu dirbo Norvegijoje: jis plaukė žvejoti į jūrą, ji ruošė žvejybai reikalingas sistemas krante. Birželio 9 dieną pora grįžo atostogų į Lietuvą, bet jomis pasimėgauti taip ir neteko.
Nelaimė įvyko birželio 10-ąją. Tądien motociklus dievinantis Klaudijus sėdo išbandyti draugo nusipirkto „Suzuki GSX-R 750“. Nuvažiavo netoli – gal kokį puskilometrį. Sukdamas iš miesto žiedo link Pelaičių nesuvaldė motociklo ir virto. Vyro galva trenkėsi į metalinius kelio atitvarus. Nors greitis ir nebuvo didelis, šalmas nuo smūgio subyrėjo. „Jei ne šalmas, tikriausiai Klaudijaus nebeturėtume. Operacija truko septynias valandas. Per avariją aptrupėjo trečias, ketvirtas, penktas kaklo slanksteliai, sulenkta 70 proc. nugaros nervų. Reanimacijos gydytojai neslėpė: tai, kad jis išliko gyvas, – tikras stebuklas. Po devynių ligoninėje praleistų parų Klaudijus buvo išsiųstas į reabilitaciją“, – prisiminė nelaimę Justina.
Palangos reabilitacijos ligoninėje jaunas vyras daro viską, kad pasveiktų. Padedamas ten dirbančios iš Rietavo kilusios kineziterapeutės Aušros Pakštytės, jis nemažai pasiekė – anksčiau judino tik pečius, o dabar jau valdo ir riešus. Pirštai dar nepaklūsta, nejuda ir kojos, tačiau Klaudijus nepraranda optimizmo. „Pozityvumo jam reikia tik pavydėti. Jokių skundų, dejavimų – tik didžiulės pastangos pasveikti. Kartais atrodo, kad jis labiau išgyvena dėl savo dukros Urtės ir mano savijautos nei dėl savęs“, – didžiavosi mylimuoju kasdien šalia jo būnanti Justina.
Rugsėjo 27 dieną baigiasi reabilitacijai skirtas laikas – ligonių kasa apmoka tik šimtą dienų. Po jų vyras turėtų grįžti į namus, kur tokios profesionalios pagalbos nebegautų.
„Operaciją daręs gydytojas akcentavo, kad pirmieji metai po traumos yra patys svarbiausi reabilitacijai. Svajojame čia praleisti dar šimtą dienų, bet tam reikia daug pinigų. Labai apsidžiaugiau sulaukusi rietaviškės Rasos Kaunienės siūlymo padėti sukurti feisbuke paramos Klaudijui prašymą. Pats jis ne iš karto sutiko – manė, kad žmonės turi savo problemų, kad jo bėda nėra tokia svarbi“, – pasakojo J. Balserytė.
Klaudijus – žmogus, trykštantis energija, nestokojantis humoro jausmo, draugiškas ir visada pasiruošęs padėti. Pagelbėti jam buvo pasiruošę ir jo draugai, pažįstami, artimieji, net nepažįstami žmonės.
„Per pirmą dieną į nurodytą sąskaitą buvo pervesta daugiau nei dešimt tūkstančių. To tikrai nesitikėjome. Kai ryte, atvažiavusi į ligoninę, pasakiau Klaudijui, kokia suma pervesta, jis susijaudino… Jauduliui praėjus, vis kartojo: „Kokie kieti mes, rietaviškiai!“ Juk į pagalbos prašymą atsiliepė daugybė Klaudijaus draugų ir pažįstamų: tų, kurie dirba užsienio šalyse, ir tų, kurie gyvena čia pat – Rietave ar kitose Lietuvos miestuose ir kaimeliuose. Esame sujaudinti žmonių neabejingumo. Jų gerumas jau nupirko daugiau nei šimtą reabilitacijos dienų“, – džiaugėsi Justina.
Į Klaudijaus paramos fondą ketvirtadienį, kai ruošėme publikaciją, buvo pervesta jau 17 330 eurų. Į pagalbos prašymą atsiliepė apie 360 žmonių, linkinčių, kad rietaviškis pasveiktų ir kuo greičiau atšoktų vestuves su mylimąja.
Traumą patyrusio jauno vyro laukia dar ilgas gydymas. Laikraščio skaitytojams, norintiems prisidėti prie to, kad šios istorijos pabaiga būtų kuo laimingesnė, skelbiame Klaudijaus Butkaus sąskaitos Nr.: LT90 7300 0100 9771 5169, bankas „Swedbank“.
